Advokatų kontoros GLIMSTEDT asocijuota partnerė, advokatė Aušra Maliauskaitė ir teisininkė
Mingailė Šilkūnaitė
Seimas 2013 m. liepos 3d. priėmė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 4 ir 6
straipsnių pakeitimo įstatymą (toliau – Įstatymas), kurio įsigaliojimas numatytas 2014 m. sausio 1 d.
Pakeitimai iš esmės įteisina saugiklius dėl maksimalaus leistino įsigyti žemės ūkio paskirties žemės
ploto ir pirmumo teisės įsigyti žemės ūkio paskirties žemę ją dirbantiems asmenims.
Negalės įsigyti daugiau nei 500 ha žemės
Pakeitimai numato, kad susiję asmenys negalės įsigyti daugiau nei 500 ha žemės ūkio paskirties
žemės; jos nebus galima jungti, pasitelkiant trečiuosius asmenis. Įstatyme numatyta, jog asmuo
(fizinis ar juridinis) ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės, kad bendras jų iš valstybės įgytos
žemės ūkio paskirties žemės plotas būtų ne didesnis kaip 300 ha, o bendras visiems susijusiems
asmenims priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įgytos žemės ūkio paskirties žemės plotas būtų ne
didesnis kaip 500 ha. Pagal galiojantį reglamentavimą vienas asmuo gali įsigyti iki 500 ha žemės ūkio
paskirties žemės, tačiau tai neriboja asmenų galimybės įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypų,
kurių bendras plotas viršytų 500 ha, per susijusius asmenis.
Įvesta plati susijusių asmenų sąvoka
Susijusiais asmenimis yra laikomi sutuoktiniai, taip pat tėvai (įtėviai) su jų nepilnamečiais vaikais
(įvaikiais); apibrėžiant fizinio asmens ryšius su juridiniais asmenimis, sutuoktiniai arba tėvai (įtėviai)
ir jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) laikomi vienu asmeniu. Taip pat, susijusiais asmenimis laikomi
asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai turi balsų daugumą kitame juridiniame asmenyje arba
tiesiogiai ar netiesiogiai daro lemiamą įtaką kitam juridiniam asmeniui. Be to, susijusiais asmenimis
taip pat laikomi juridiniai asmenys, kuriuose, kaip ir pageidaujančiame įsigyti žemės ūkio paskirties
žemės juridiniame asmenyje, tas pats asmuo arba tie patys asmenys turi ne mažiau kaip 1/2 balsų,
suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime.
Privalės pildyti deklaracijas
Potencialus pirkėjas privalės užpildyti deklaraciją ir patvirtinti, kad jo turimos žemės plotas neviršys
maksimalaus leidžiamo ploto. Taip pat pirkėjas privalės atskleisti lėšų, už kurias įsigyjamas žemės
sklypas, kilmę. Įstatymas numato, kad asmuo, pageidaujantis įsigyti žemės ūkio paskirties žemės,
privalo užpildyti žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaraciją, patvirtinančią, kad sudarius žemės
sklypo pirkimo–pardavimo sandorį asmens ir su juo susijusių asmenų turimos žemės plotas neviršys
maksimalaus žemės ūkio paskirties žemės ploto dydžio, kurį asmuo gali įsigyti pagal Įstatymą. Ši
deklaracija yra pagrindas įvertinti, ar asmuo gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, kadangi nėra
kitokios objektyvios galimybės patvirtinti, ar asmuo nedisponuoja akcijų, dalių, pajų ir pan.
nuosavybės teise juridiniame asmenyje atitinkamu momentu. Deklaracijoje pirkėjas taip pat turi
nurodyti duomenis už kokias lėšas ketina įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Tikimasi, kad
deklaruojant lėšų kilmę, bus išvengta piktnaudžiavimų ir apsimestinių sandorių, kai jau valdantis 500
hektarų žemės asmuo skolina lėšas neva nesusijusiam pirkėjui, o vėliau tokios įmonės
reorganizuojamos, jas sujungiant.
Nauja pirmumo tvarka siekiant įsigyti žemę
Pakeista žemės ūkio paskirties žemę įsigyti ketinančių asmenų įsigijimo pirmumo tvarka. Pirmumo
teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tokiomis
pat sąlygomis (išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių) šia eilės tvarka turi:
(i) žemės sklypo bendraturčiai;
(ii) parduodamo žemės sklypo naudotojas;
(iii) asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su
parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu.
Šis pirmumas bus taikomas tik fiziniams asmenims, turintiems ūkininko profesinių įgūdžių ir
kompetencijos (pvz. nustatyta tvarka yra įsiregistravęs ūkininko ūkį arba turi praktinio ūkininkavimo
patirties ir žemės ūkio išsimokslinimo diplomą arba dokumentą, patvirtinantį profesinį pasirengimą
ūkininkauti); juridiniams asmenims, jei jų pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50% ir
kurių ekonominis gyvybingumas gali būti įrodytas nustatyta tvarka įvertinus šių asmenų
perspektyvas.
Pirmumo teisę (išskyrus, kai pirmumo teise pasinaudoja žemės sklypo bendraturčiai) įsigyti privačią
žemės ūkio paskirties žemę, kuri pagal galiojančius detaliuosius ar specialiuosius planus numatoma
panaudoti visuomenės poreikiams, taip pat žemės ūkio paskirties žemę, reikalingą valstybės
biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų
žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti, ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tokiomis
pat sąlygomis turi valstybė. Kaina, kurią valstybė gali mokėti už perkamus privačios žemės sklypus,
negali viršyti šių žemės sklypų vidutinės rinkos vertės.
Nustatyta pirmumo teisės įgyvendinimo procedūra
Žemės ūkio paskirties žemės sklypo savininkas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės
sklypą praneša pasirinktam notarui arba Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
(toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) teritoriniam padaliniui pagal parduodamo žemės sklypo
buvimo vietą. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys apie parduodamą žemės ūkio
paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas bei sąlygas, kurioms esant asmenys gali pasinaudoti
pirmumo teise įsigyti parduodamą žemę, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo žemės savininko
pranešimo gavimo dienos raštu praneša parduodamo žemės sklypo naudotojui (-ams), asmenims,
kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės
sklypu, savivaldybės administracijos direktoriui ar kitai žemės paėmimu visuomenės poreikiams
suinteresuotai institucijai, jeigu parduodamą žemės sklypą pagal galiojančius detaliuosius ar
specialiuosius planus numatoma panaudoti visuomenės poreikiams, ir valstybės įmonei Valstybės
žemės fondui. Šie asmenys apie savo sutikimą turi pranešti ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo
pranešimo gavimo dienos. Įstatyme taip pat yra detaliai reglamentuoti dokumentų rengimo ir
nagrinėjimo terminai.
Seimas norėtų pratęsti draudimą užsienio subjektams įsigyti žemės ūkio paskirties žemės
Lietuvoje
Papildomai paminėtina, jog šiuo metu teisės aktuose ir susitarimuose su ES numatyta, kad
draudimas užsienio subjektams įsigyti žemės ūkio paskirties žemę Lietuvoje baigsis 2014-04-30.
Lietuvos Respublikos Seimo 2013-05-23 nutarime dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo
užsienio subjektams Seimas išreiškia kategorišką nuomonę pratęsti draudimą užsienio subjektams
įsigyti žemės ūkio paskirties žemės Lietuvoje, kadangi Europos parlamentas, siekdamas reformuoti
bendrąją žemės ūkio politiką, neplanuoja suvienodinti tiesioginių ES išmokų visoms ES valstybėms
narėms ir Lietuvos žemdirbiai dėl to turės blogesnes konkurencines sąlygas, palyginti su kitomis ES
valstybėmis narėmis. Tai viena iš pagrindinių priežasčių, kuri skatina imtis priemonių, kad šis
draudimas būtų pratęstas. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos skeptiškai
vertina galimybes atnaujinti derybas su Europos Sąjunga (ES), kad būtų dar pratęstas draudimas
Lietuvoje parduoti žemės ūkio paskirties žemę užsienio subjektams.
