Nuo šių metų pradžios galiojant patobulintam Koncesijų įstatymui, Lietuvoje ir toliau tikslinamos sąlygos Viešojo ir privataus sektorių partnerystės srityje. Šį kartą Vyriausybės nutarimu yra tikslinamos Viešojo ir privataus sektoriaus projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės. Ministrų kabinetas yra pasiryžęs supaprastinti VPSP projektų rengimo ir tvirtinimo procedūras.
Lietuva iki šiol buvo laikoma viena iš lyderių Rytų ir Vidurio Europoje pagal viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės srities reguliavimą. Norisi tikėti, kad naujieji patobulinimai taps dar didesniu impulsu esamą potencialą paversti realiais projektais.
Labiausiai pakeitimuose turėtų pradžiuginti siekis sumažinti sprendimų skaičių savivaldybės tarybose: vietoje trijų privalomų savivaldybės tarybos sprendimų taryba turės priimti vieną sprendimą dėl partnerystės projekto įgyvendinimo tikslingumo. Sumažinamas ir savivaldybės kontrolierių išvadų skaičius – kontrolieriai turės pateikti savivaldybės tarybai savo išvadą dėl partnerystės projekto įgyvendinimo tikslingumo iki savivaldybės tarybos sprendimo.
Kiek labiau nerimą kelia projektu tikslinami terminai, kurie kai kuriais atvejais pailgėja. Pirmiausia, 10 dienų ištęsiamas terminas, per kurį VšĮ Centrinei projektų valdymo agentūra (CPVA) turi pateikti nuomonę dėl pirkimų dokumentų atitikties metodiniams dokumentams. Suvienodinamas laiko tarpas (180 d.) centrinės ir vietos valdžios institucijoms, per kurį jos turi pradėti vykdyti pirkimus. Iki šiol centrinės valdžios institucijoms buvo nustatytas 120 dienų limitas. Tačiau labiausiai procedūras gali ištęsti Vyriausybės nutarimu keičiamas 29 taisyklių punktas, kuriame nustatyta, kad „pirkimų, reikalingų partnerystės projektui įgyvendinti, vykdymo terminas motyvuotu vietos valdžios partnerystės projektų įgyvendinančios institucijos vadovo sprendimu gali būti pratęstas ne ilgesniam nei vienų metų laikotarpiui“.
Be kitų pakeitimų, kurie suderina taisykles su šiuo metu galiojančiais aukštesnės galios teisės aktais, paminėtina, kad pakeitimais nustatoma, jog CPVA įvertins partnerystės projekto socialinę ekonominę naudą ir galimybę projektą įgyvendinti partnerystės būdu ir teiks išvadą dėl projekto socialinės ekonominės naudos, o Finansų ministerija teiks išvadą dėl partnerystės sutarties projekto finansinių sąlygų vertinimo fiskalinės drausmės reikalavimų požiūriu (anksčiau savivaldybėms ministerija teikdavo nuomonę).
Reikia tikėtis, kad ties šiais sprendimais Vyriausybė nesustos ir nuolat reaguos į besikeičiančią situaciją šioje svarbioje srityje, nes poreikis investicijoms išlieka didelis, o VPSP projektai dar nepasiekė savo galimybių ribų. 2013 m. duomenimis, Lietuvoje poreikis infrastruktūros investicijoms iki 2017 m. sudarė 10,31 mlrd. eurų, o didžiausias investicijų trūkumas buvo laisvalaikio, sporto ir kultūros srityje (25 proc.), energetikoje (22 proc.) ir transporto srityje (22 proc.). Atrodo toks investicijų vakuumas sukuria didžiulį potencialą VPSP projektams, tačiau realybė vis dar nuvilianti.
Nepaisant investicijų į infrastruktūrą trūkumo, viešosios ir privačios partnerystės projektai nebuvo ypač reikšmingi ekonomikos struktūroje. Finansų ministerijos duomenimis, iš viso iki 2017 m. sudarytos 53 VPSP sutartys ir investuota 146,3 mln. eurų. Kapitalo investicijoms 2016 m. buvo skirta 0,93 mln. eurų – didžioji visų VPSP kapitalo investicijų dalis skirta pagal savivaldybių įgyvendinamas koncesijos sutartis energetikos, įskaitant šilumos ir elektros energijos, naftos ir gamtinių dujų išgavimą, perdavimą, skirstymą, tiekimą, srityje ir kultūros, sporto, laisvalaikio leidimo objektų, įrenginių ir kitos infrastruktūros srityje.
Linas Sesickas yra advokatų kontoros GLIMSTEDT vadovaujantysis partneris bei Bankų ir finansų praktikos vadovas, Lietuvos investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas. Komentaras publikuotas naujienų portale vz.lt
