Naujajame Darbo kodekse naujai sureglamentuoti nekonkuravimo ir konfidencialumo susitarimai sulaukė daug atgarsių ir diskusijų viešojoje erdvėje. Svarbu žinoti, kad susitarimus dėl konfidencialios informacijos saugojimo galima sudaryti ne vien su darbuotojais, ir ne vien Darbo kodeksas reglamentuoja tokius susitarimus.
Konfidencialios informacijos apsaugą garantuoja ir Konkurencijos įstatymas
Konkurencijos įstatymo 15 straipsnyje atskleidžiamas pavyzdinis sąrašas veiksmų, kurie gali būti kvalifikuojami kaip nesąžininga konkurencija. Vienas iš jų – informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimas, perdavimas, skelbimas be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimas iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui.
Įstatymas taip pat numato, jog asmenys, kuriems konfidenciali informacija tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau nei 1 metams po darbo ar kitokių santykių pasibaigimo, nebent su jais sudarytuose susitarimuose numatyta kitaip.
Ši įstatymo nuostata, kaip ir Civilinis kodeksas, suponuoja, jog susitarimus dėl konfidencialios informacijos apsaugos galima sudaryti su bet kuriais asmenimis, kuriems tokia informacija yra patikima, nepaisant to, ar šie asmenys yra darbuotojai, ar šalis sieja civiliniai santykiai.
Taigi neturint jokios sutarties dėl konfidencialios informacijos apsaugos, tam tikra apsauga yra garantuojama įstatymo.
Naujasis Darbo kodeksas taip pat numato 1 metų terminą saugoti konfidencialią informaciją, tačiau nedraudžia šalims susitarti ir dėl ilgesnį laiką galiosiančios konfidencialios informacijos apsaugos.
Kokie konfidencialios informacijos požymiai?
Naujasis darbo kodeksas įtvirtina tokius pat reikalavimus komercine paslaptimi pripažintinai informacijai kaip ir Civilinis kodeksas. Tokiai informacijai yra būdinga slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, skirtos šią informaciją išsaugoti.
Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, jog slaptumas ir vertingumas yra aiškinami kartu, nes informacija turi vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš konkurentus. Taigi tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, kad ji būtų tik slapta – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kita.
Kokia forma saugoti konfidencialią informaciją?
Akcinių bendrovių įstatyme įtvirtinta, kad bendrovės valdymo organai (valdyba, arba, jei jos nėra, – vadovas) nustato, kokia informacija bendrovei vertinga, slapta ir saugoma nuo trečiųjų asmenų. Prieš keletą metų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pakeitė anksčiau suformuota ydingą praktiką ir konstatavo, jog įstatymas nenustato, kokia forma turėtų būti įforminama konfidenciali informacija – atsisakoma ilgus metus reikalauto konfidencialios informacijos sąrašo. Ūkio subjektui leidžiama laisvai rinktis, kokiuose ir keliuose dokumentuose bus fiksuojamas konfidencialios informacijos turinys. Svarbiausia, kad pasirinktas būdas leistų vienareikšmiškai nustatyti ir fiksuoti tam tikro asmens žinojimo apie tai, kas yra komercinė paslaptis, faktą.
Aktuali teismų praktika. Konfidencialios informacijos rūšys
2016 m. vasario 5 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausias Teismas nurodė, jog konfidenciali informacija, atsižvelgiant į jos pobūdį ir svarbą bei konfidencialumo pareigos intensyvumo laipsnį, gali būti skirstoma taip:
Teismas pažymėjo, jog konfidencialią informaciją, kuri tapo neatsiejama darbuotojų gebėjimų dalimi, darbuotojai privalo saugoti tik tol, kol dirba įmonėje, kurioje ją sužinojo. Pasibaigus darbo santykiams, buvę darbuotojai gali be jokių apribojimų naudoti gautą aptariamos rūšies informaciją savo naudai ir interesais. Toks naudojimas nebus pripažintas konfidencialios informacijos įsipareigojimo pažeidimu ir teisinė atsakomybė nekils.
Atsakomybė už konfidencialumo įsipareigojimų pažeidimą ir jos ribos
Naujasis Darbo kodeksas konfidencialumo susitarimuose, skirtingai nei nekonkuravimo, baudų dydžiui ribojimų nenustato. Tačiau bet kokiu atveju tariantis dėl baudos dydžio turi būti vadovaujamasi protingumo kriterijumi. Asmuo, pažeidęs konfidencialumo įsipareigojimą, privalo atlyginti visą padarytą žalą. Naujasis darbo kodeksas prie atvejų, kai darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, nurodo konfidencialios informacijos apsaugos pažeidimą. Šiuo atvejų darbuotojui nebūtų taikoma ribota materialinė atsakomybė.
Pažymėtina, kad, darbuotojui pažeidus konfidencialumo įsipareigojimą ir perdavus informaciją konkurentui, teisinės atsakomybės klausimas gali ir turėtų būti keliamas ne tik prasikaltusio darbuotojo atžvilgiu, bet ir to asmens, kuris konfidencialią informaciją neteisėtai įgijo ir/ar panaudojo.
Karolina Baronaitė-Birmontė, advokatų kontoros GLIMSTEDT vyresnioji teisininkė, advokatė
Straipsnis publikuotas naujienų portale vz.lt
