Pastaruoju metu viešojoje erdvėje nemažai kalbama apie sparčiai augančią valstybės skolą. Remiantis Statistikos departamento duomenimis 2014 m. III ketvirčio pabaigoje valstybės skola sudarė 13,8 mlrd. eurų arba 41 proc. bendrojo vidaus produkto. Europos Komisijos duomenimis 2015 m. Lietuvos skola turėtų augti ir sudaryti 41,8 proc. bendrojo vidaus produkto. Tuo tarpu pagal Europos Sąjungoje galiojančias taisykles, valstybės skola negali viršyti 60 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.
Nors valstybės skola nuo 2008 m. sparčiai augo, viešosios infrastruktūros projektų (sveikatos, švietimo, transporto, ryšių, komunalinių paslaugų teikimo, energetikos ir kitose srityse) ir tam reikalingų lėšų poreikis išlieka didelis.
Ar įmanoma suderinti bandymus stabilizuoti valstybės skolos augimą bei ribotas valstybės galimybes skolintis su būtinybe įgyvendinti visuomenei naudingus, tačiau didelių investicijų reikalaujančius, infrastruktūrinius projektus? Išeitimi šioje situacijoje gali tapti projektai, įgyvendinami viešosios ir privačiosios partnerystės būdu (PPP projektai), kurių įgyvendinimo išlaidos, įvykdžius tam tikrus reikalavimus, nėra priskiriamos valstybės skolai ir nedaro įtakos valstybės skolinimosi rodikliams.
Daugiau vz.lt
Autorius: GLIMSTEDT asocijuotas partneris Marius Embrektas
