Sausio 1 d. įsigalioję Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) pakeitimai ne tik naujai įtvirtino „juodųjų tiekėjų sąrašų“ taikymą, bet ir pakeitė 15 metų galiojusį teisinį reguliavimą dėl sutarčių nutraukimo ir ginčų dėl sutarčių nutraukimo nagrinėjimo tvarką. Pastaruosius teisinio reguliavimo pasikeitimų aspektus, kuriuos reglamentuoja kiti teisės aktai, užgožia pačios „juodųjų sąrašų“ koncepcijos sureikšminimas ir aktualumas, tačiau jie yra itin svarbūs.
Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigalioję VPĮ pakeitimai įtvirtina, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti, kad paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu tiekėjas yra neįvykdęs pirkimo sutarties ar netinkamai ją įvykdęs, ir tai buvo esminis pirkimo sutarties pažeidimas, dėl to per pastaruosius 3 metus buvo nutraukta pirkimo sutartis arba per pastaruosius 3 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinami perkančiosios organizacijos reikalavimai pripažinti pirkimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą esminiu ir atlyginti dėl to patirtus nuostolius. Būtina turėti omenyje, kad šis pagrindas eliminuoti konkursų dalyvius bus taikomas tik sutarčių nutraukimams, atsiradusiems nuo 2016 m. sausio 1 d.
Kartu su šiais VPĮ pakeitimais ne tik įtvirtintas naujas pagrindas atmesti tiekėjų viešųjų pirkimų pasiūlymus, bet kartu įtvirtinti ir pakeitimai, nulėmę kitokį šių bylų teismingumą, bylų nagrinėjimo terminus ir žymiai sutrumpintus terminus keiptis į teismą.
Bylos dėl perkančiųjų organizacijų sprendimų nutraukti viešojo pirkimo sutartis dėl esminio pažeidimo priskiriamos viešųjų pirkimų byloms, o jų nagrinėjamas pavedamas apygardų teismams.
Čia svarbu pažymėti, kad bylos dėl sutarčių nutraukimų yra nagrinėjamos pagal Civilinio proceso kodekse numatytą teismingumą, kai įprastai ginčus dėl sutarčių nutraukimų nagrinėja apylinkių teismai, ir tik jei reikalaujama nuostolių suma viršija 43500 Eur, bylą nagrinėja apygardų teismai.
Tuo tarpu nuo 2016 m. sausio 1 d. viešojo pirkimo sutarčių atveju, jei jos nutraukiamos dėl esminio pažeidimo, nepriklausomai nuo nuostolių sumos, visais atvejais ginčus nagrinėja apygardos teismai.
Be to, tokie ginčai teismų turės būti nagrinėjami trumpesniais terminais (pirmos instancijos teisme – 60 d., apeliacinės instancijos teisme – 45 d.), o žodinis bylų nagrinėjimas turėtų būti labiau išimtis nei taisyklė. Bent jau iki šiol praktikoje taip buvo taikomos Civilinio proceso kodekso nuostatos dėl bylų nagrinėjimo.
Kita svarbi šių pakeitimų pasekmė, kad dėl šių nuostatų privalomo taikymo gali būti keliamas klausimas, ar šalys galės šių ginčų nagrinėjimą pavesti arbitražo teismui, kadangi imperatyviomis įstatymo nuostatomis numatytas privalomas/išimtinis šių bylų nagrinėjimas apygardų teismuose.
Numatytas naujas sutrumpintas ieškinio senaties terminas dėl perkančiųjų organizacijų veiksmų/sprendimų nutraukti viešųjų pirkimų sutartis dėl esminio sutarties pažeidimo.
Tiekėjai, nesutikdami su perkančiųjų organizacijų sprendimais nutraukti viešojo pirkimo sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo ir manydami, kad perkančioji organizacija nepagrįstai nutraukė pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, turi teisę pareikšti ieškinį teismui per 15 dienų nuo pirkimo sutarties nutraukimo.
Paradoksalu, bet jei sutartis nutraukiama ne dėl esminio pažeidimo, galioja bendrosios Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso taisyklės, kai bylas nagrinėja apylinkių arba apygardų teismai, o į teismą dėl nuostolių galima kreiptis per 3 metus.
Labai svarbu tai, kad tiekėjui laiku (per 15 d.) nepateikus ieškinio teismui, gali būti apskritai ribotos galimybės laimėti tokį ginčą dėl ieškinio senaties taikymo, toks tiekėjas būtų privalomai traukiamas į „juoduosius sąrašus“.
Taigi anksčiau buvo įprastinė praktika, kai, nutraukus sutartis, kaltoji šalis teikia pretenziją dėl neteisėtų veiksmų ar pan. pobūdžio raštus, tuo tarpu dėl naujai numatytų privalomų ir labai trumpų terminų taikymo šių ginčų nagrinėjimas bus iš karto perkeliamas į teismus.
Tad manytina, jog minėti VPĮ pakeitimai ir tinkamas jų laikymasis perkančiosioms organizacijoms bei jų veiklą kontroliuojančioms institucijoms neišvengiamai lems naujus iššūkius. Tuo tarpu tiekėjai kur kas dažniau turės ne tik pirkimų vykdymo metu ginčyti nesąžiningas sutarčių sąlygas, pvz. dėl to, kas gali būti laikoma esminiu sutarties pažeidimu, bet ir privalės itin trumpais terminais teismine tvarka ginčyti perkančiųjų organizacijų sprendimus sutarčių vykdymo bei nutraukimo klausimais.
Autorius: GLIMSTEDT vyresnysis teisininkas advokatas Karolis Smaliukas
Straipsnis publikuotas vz.lt
