Pastaruoju metu spaudoje garsiai skamba bankų jungtuvės. Vykstant tokiems procesams paprastai pertvarkomos organizacinės struktūros, o darbdaviai, optimizuodami savo veiklas, nusprendžia atleisti dalį darbuotojų dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų.
Neretai atleisti iš darbo darbuotojai, manydami, kad atleidimas buvo neteisėtas, bando ginti savo teises teisme, teigdami, kad darbdavys juos atleido nepagrįstai, įmonėje jų darbo funkcijos yra išlikę ir reikalingos, ir tai tik bandymas susidoroti.
Sprendžiant teisme tokius ginčus kyla klausimų, kiek giliai teismai turi ar gali kištis į verslo sprendimus, nustatydami, ar darbuotojo atleidimas iš darbo, nulemtas ekonominių priežasčių, technologinių ar organizacinių pokyčių buvo teisėtas.
Šias ribas savo praktikoje yra nubrėžęs Lietuvos Aukščiausiais Teismas, tačiau žemesnių instancijų teismai vis dar suklumpa, bandydami įsikišti į verslo sprendimus, nors to daryti neturėtų.
Teismas neturi įgaliojimų vertinti darbuotojų skaičiaus mažinimo tikslingumo ir pagrįstumo
Lietuvos Respublikos darbo kodeksas („Darbo kodeksas“) nustato, kad darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį šio kodekso 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. Svarbiomis gali būti pripažįstamos tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe. Darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių, taip pat tais atvejais, kai priežastis nustato Darbo kodeksas ir kiti įstatymai.
Aiškinant ir taikant teisės normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad darbo sutarčiai šiuo pagrindu nutraukti būtina šių juridinių faktų visuma: tinkamai įgyvendinta darbdavio iniciatyva (darbuotojo įspėjimas); svarbi darbo sutarties nutraukimo priežastis; faktas, kad darbuotojas negali būti perkeltas jo sutikimu į kitą darbą.
Svarbi darbo sutarties nutraukimo priežastis įstatyme nėra įvardyta ir svarbių darbo sutarties nutraukimo priežasčių sąrašas nėra pateiktas. Įstatymas nurodo tik tam tikras svarbių priežasčių, įgalinančių nutraukti darbo sutartį, rūšis. Tai – ekonominės, technologinės priežastys, darbovietės struktūriniai pertvarkymai ir panašios svarbios priežastys. Svarbi darbo sutarties nutraukimo priežastis yra vertinamoji sąvoka. Ji kiekvienu atveju nustatoma atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes.
Vadovaujantis suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teismas, spręsdamas dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva dėl ekonominių priežasčių teisėtumo, tiria ir nustato, ar realiai buvo darbdavio nurodytos ekonominės priežastys, dėl kurių reikėjo pertvarkyti įmonės, įstaigos darbą ir, be kita ko, nutraukti darbo sutartis su tam tikrais darbuotojais, ar į atleistų darbuotojų vietas nepriimta kitų darbuotojų; ar tam tikri etatai panaikinti realiai, t. y. ar vėliau jie nebuvo atkurti. Kitaip tariant, teismai vertina, ar bendrovės priimtas sprendimas yra realus, nėra atliktas tik „dėl akių“, siekiant atsikratyti vienu ar kitu darbuotoju.
Tačiau teisinio pagrindo vertinti, ar tikslinga buvo panaikinti atitinkamą etatą, ar etatas reikalingas tinkamai vykdyti darbdavio įmonės funkcijas, teismas neturi, nes tai ne teismo kompetencija. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ūkinius ir organizacinius sprendimus savo veikloje priima pats darbdavys, bet ne teismas, todėl jis pats sprendžia, kuri pareigybė yra reikalinga, o kuri – ne.
Svarbu įsidėmėti, kad, darbuotojui teismine tvarka užginčijus darbo sutarties nutraukimą, nulemtą ekonominių priežasčių, darbdaviui tenka pareiga įrodyti svarbios darbo sutarties nutraukimo priežasties faktą, tačiau įrodinėti vieno ar kito etato panaikinimo tikslingumo jis neprivalo, o teismai to tirti neturi teisinio pagrindo. Todėl, ginant savo teises teisme, šias įrodinėjimo ribas svarbu žinoti, kad netektų įsivelti į ilgą ir varginantį įrodinėjimo procesą, kuris šiuo atveju teisiškai nėra reikšmingas.
________
Šaltiniai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-336-248/2016; Nr. 3K-3-380/2013; Nr.3K-3-452/2012; Nr. 3K-3-165/2011.
Inga Klimašauskienė, advokatų kontoros GLIMSTEDT asocijuota partnerė, advokatė
Straipsnis publikuotas portale vz.lt
