Verslui reikėtų suklusti: mažės apklausų, daugės skelbiamų viešųjų pirkimų

Lietuvoje per metus įvykdomų mažos vertės pirkimų (apklausų) bendra vertė siekia 1 mlrd. Eur su PVM. Lietuvoje yra tūkstančiai perkančiųjų organizacijų, daugelis kurių – regionų smulkiosios biudžetinės ar viešosios įstaigos. Šios organizacijos dažniausiai organizuoja ir vykdo mažos vertės prekių, paslaugų ir darbų viešuosius pirkimus apklausdamos pasirinktus vietos ar joms žinomus tiekėjus.

Mažos vertės pirkimai gali būti vykdomi, kai numatoma prekių ar paslaugų pirkimo vertė yra mažesnė kaip 58 tūkst. Eur (be PVM), o darbų – 145 tūkst. Eur (be PVM). Mažos vertės pirkimai apima ne tik smulkius kasdieninius prekių pirkimus, bet ir dešimties tūkstančių eurų vertės paslaugų ar darbų pirkimus. Nemaža dalis Lietuvos smulkių ir vidutinių įmonių pajamų yra gaunama vykdant šių pirkimų sutartis. Taigi Lietuvoje mažos vertės pirkimai nėra tokie mažareikšmiai. Kai kuriose verslo srityse ar regionuose jie sudaro didžiąją dalį visų viešojo pirkimo apimčių bei pajamų.

Naujasis klasikinio (ne komunalinio) sektoriaus perkančiųjų organizacijų Viešųjų pirkimų įstatymas (VPĮ), su tam tikromis išimtimis, įsigalios š. m. liepos 1 d. Jame mažos vertės pirkimams yra numatyta naujovių, kurioms nei verslas, nei perkančiosios organizacijos, kaip bebūtų keista, kol kas nesiruošia.

Iš naujovių paminėtina, kad, pavyzdžiui, nebeliks trijų pasirinktų tiekėjų apklausų iki 50 tūkst. ar rangovų – iki 140 tūkst. Eur vertės pirkimuose Įsigaliojus naujajam VPĮ ir Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) patvirtintam Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašui, šio aprašo nustatyta tvarka klasikinio sektoriaus perkančiosioms organizacijoms bus apribota galimybė organizuoti neskelbiamas tiekėjų apklausas. Tokias apklausas bus galima atlikti, jei numatoma pirkimo sutarties vertė bus mažesnė kaip 10 tūkst. Eur be PVM ar kai dėl akivaizdžiai objektyvių aplinkybių tiekti prekes ar teikti paslaugas bei atlikti darbus galės tik vienintelis tiekėjas. Taigi, bus labai apribojama galimybė atlikti pasirinktų tiekėjų neskelbiamą apklausą ir atsiras prievolė viešai apie tai skelbti CVP IS. Pagal dabar galiojančią tvarką, perkančiosios organizacijos pasitvirtintose supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėse gali savo nuožiūra nusistatyti sąlygas, kada mažos vertės pirkimai yra skelbiami. Be to, jei pirkimo vertė bus didesnė nei 10 tūkst. Eur be PVM, perkančiosios organizacijos privalės įsigyti prekių, paslaugų ir darbų iš centrinės perkančiosios organizacijos (CPO LT), nebent turės svarių motyvų skelbiamas apklausas vykdyti savarankiškai.

Reziumuojant, perkančiosioms organizacijoms verta peržiūrėti visas besibaigiančias pirkimo sutartis ar nustatyti naują poreikį ir pasistengti atlikti tiek tiekėjų apklausų procedūrų bei sudaryti tiek naujų pirkimo sutarčių, kiek pakaktų visam pereinamajam laikotarpiui iš senojo į naująjį VPĮ. Pereinamuoju laikotarpiu neišvengiamai kils daug klausimų dėl naujosios viešųjų pirkimų tvarkos praktinio taikymo, nes, įsigaliojus naujajam VPĮ ir Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašui, visos apklausos, kurių vertė bus didesnė nei 10 tūkst. Eur be PVM (su nedidelėmis išimtimis), privalės būti viešai skelbiamos CVP IS, apie tai paskelbiant VPT patvirtintą skelbimo formą ir pirkimo sąlygas arba perkama iš centrinės perkančiosios organizacijos.

 

Tomas Seikalis, advokatų kontoros GLIMSTEDT vyresnysis teisininkas

Straipsnis publikuotas naujienų portale vz.lt

Užsisakykite svarbiausias naujienas