Visuomenė diskutuoja, kaip Lukiškių aikštės užrašai „Open beach“ ir „Sharks. No swimming“ pažeidžia Valstybinės kalbos įstatymą, tačiau 1995 metais priimto Valstybinės kalbos įstatymo vykdymas sukelia verslui daug daugiau iššūkių.
Nenutrūkstamas naujų ES direktyvų ir reglamentų projektų srautas anglų kalba nepagrįstai didina administracinę naštą smulkiajam ir vidutiniam verslui, kuris dirba valstybine lietuvių kalba. Nauji ES teisės aktai vis smulkiau reguliuoja ES rinką, todėl smulkusis verslas, ūkininkai ir amatininkai yra priversti patirti nepagrįstus ES projektų vertimo į valstybinę lietuvių kalbą kaštus, jeigu nori pareikšti pastabas ar tiesiog nesutikti su siūlomais naujais ES reguliavimais, kadangi Lietuvos institucijos neužtikrina ES direktyvų projektų vertimo į lietuvių kalbą. Tai neskatina verslo teikti pasiūlymus dėl Lietuvos pozicijos ES. Tuo tarpu Lietuvai laiku nepateikus savo pozicijos, ES institucijos tai traktuoja kaip Lietuvos pritarimą ES iniciatyvai.
Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d. 4 p. įtvirtintas teisėkūros atvirumo ir skaidrumo principas skelbia, kad teisėkūra turi būti vieša, su bendraisiais interesais susiję teisėkūros sprendimai negali būti priimami visuomenei nežinant ir neturint galimybių dalyvauti, valstybės politikos tikslai, teisinio reguliavimo poreikis ir teisėkūroje dalyvaujantys subjektai turi būti žinomi, visuomenei ir interesų grupėms sudarytos sąlygos teikti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo visose teisėkūros stadijose, <…>“
Suprantama, yra sričių, kur anglų kalba neišvengiama, tačiau Lietuvos Konstitucija ir Valstybinės kalbos įstatymas nenumato išimčių net tokioje srityje kaip dispečeriai oro navigacijoje. Jeigu aviacijos dispečeris būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, dispečerio instrukcijų lietuvių kalba nebuvimas būtų labai tikėtina gynybos priemonė teisme, todėl net ir navigacijoje negali būti apsieita be instrukcijų lietuvių kalba.
Konsultavimosi procese smulkiam ir vidutiniam Lietuvos verslui turėtų būti sudaromos tinkamos sąlygos lietuvių kalba iš anksto žinoti, kokie yra ES ir valstybės politikos tikslai, teisinio reguliavimo poreikis, siektini rezultatai konkrečioje ES valdymo srityje. Anglų kalbos nepakankamas mokėjimas neturėtų būti kliūtis smulkiajam verslui ar amatininkams jau teisėkūros iniciatyvos pradžioje valstybine lietuvių kalba susipažinti, suprasti ir reikšti pastabas ar pasiūlymus dėl siūlomo ES reguliavimo.
Kol ES reguliavimas apėmė tarptautinių korporacijų veiklą, reguliavo finansų sistemos naudojimą pinigų plovimo ar teroristų finansavimo prevencijai, energiją taupančias priemones, tabako prekybą, tol Lietuvos smulkusis verslas ir amatai aktyviai nedalyvavo angliškų ES projektų aptarimuose, bet, ES reguliavimui apimant vis smulkesnį verslą, situacija keičiasi.
Pavyzdžiui, dėl afrikinio kiaulių maro ES jau kuris laikas reguliuoja kiaulių auginimą, todėl Lietuvos ministerijos, ūkininkai, veterinarijos gydytojai gauna ES nurodymą pagal ES dokumento projekto gaires anglų kalba paruošti Nacionalinį šernų populiacijos valdymo veiksmų planą. Šitokiu atveju Lukiškių aikštės užrašai „Open beach“ ir „Sharks. No swimming“ yra juokai palyginti su „WORKING DOCUMENT Strategic approach to the management of African Swine Fever for the EU“, kurį ūkininkų ir veterinarijos gydytojų asociacijos turėtų išsiversti, kad pateiktų kokybiškus pasiūlymus ir pastabas nacionaliniam planui.
Kitas pavyzdys: ES neseniai pradėjo svarstyti švino uždraudimą, pagal kurį nebus galima net švininio svarelio uždėti ant meškerės žvejybai, o NATO ir kiti kareiviai Pabradėje turės išsiimti švino turinčius šovinius vos tik pamatys žiūronuose šlapią pievą, nes tai numato KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES), papildantis Reglamento Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (toliau – REACH reglamentas) XVII priedą dėl švino šaudmenų naudojimo šlapžemėse ir aplink jas.
Jeigu šis Reglamento projektas būtų buvęs išverstas į lietuvių kalbą ir tinkamai pristatytas visuomenei, tai Aplinkos ministerija būtų sulaukusi realių verslo pasiūlymų ir pastabų, o Lietuvos pozicijoje nebūtų rašoma, kad: „Pasekmės ekonomikai. Nėra., Pasekmės finansams. Nėra, Pasekmės socialinei aplinkai: Nėra“, nors, verslo nuomone, uždraudus šviną tektų uždaryti esamas šaudyklas, finansuoti naujų šaudyklų įrengimą, reikėtų perginkluoti kariuomenę, išnyktų dalis šaudymo sporto šakų, reikėtų papildomai finansuoti ar uždaryti šovinių ir žvejybos reikmenų gamyklas.
Užsienio kalba ribojama įmonių pavadinimuose, iškabose, reklamose, verslo tarpusavio susirašinėjime, tačiau valstybės institucijos mažai ką daro, kai ES teisės aktų projektai anglų kalba plūsta reguliuoti to paties verslo, nors panaudojus dirbtinį intelektą būtų galima juos išversti ir pagerinti darbo sąlygas verslui ir tarnautojams. Juo labiau kad lietuviai jau pasitelkė dirbtinį intelektą, kad sukurtų e. vertyklę, o Vilniaus universiteto mokslininkai kartu su partneriais kuria sistemą, sugebančią automatiškai versti tekstus. Projektą, finansuojamą ES struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos lėšomis, planuojama užbaigti iki 2021 metų. Į jį bus investuota 3,8 mln. eurų. Lietuvos institucijoms pasinaudojus dirbtiniu intelektu butų galima ES direktyvų projektus nedelsiant išversti į lietuvių kalbą, ir tai paskatintų smulkiojo verslo asociacijas teikti pasiūlymus dėl Lietuvos pozicijos ES. Gauti verslo asociacijų pasiūlymai palengvintų Lietuvos institucijoms darbą rengti pozicijas ir ginti Lietuvos verslo interesus ES.
Nors šiuo metu valstybinės kalbos dėmesys nukreiptas į raides varduose, pavardėse, įmonių pavadinimus ar užrašus viešose vietose, tačiau per Lietuvos narystės ES informacinę sistemą (LINESIS) tarp Lietuvos institucijų ir su visuomenės partneriais derinama ištisa gausybė ES teisės aktų projektų anglų kalba. Smulkus verslas ir amatai pageidautų, kad valstybinės kalbos dėmesys būtų sutelktas į ES teisės aktų projektus valstybine kalba, kad iš anksto žinotų apie ES inicijuojamus verslo sąlygų pokyčius ir turėtų galimybę pateikti savo pasiūlymus dėl Lietuvos pozicijos.
Advokatas Mindaugas Jablonskis yra „Glimstedt“ asocijuotasis partneris
