Pastaruoju metu vis daugiau verslo įmonių keliasi į „debesis“, pasinaudodamos debesijos paslaugų suteikiamomis galimybėmis atsisakyti didelių pradinių investicijų į informacinių technologijų infrastruktūrą. Tuo tarpu teisinio debesijos paslaugų teikimo valstybės institucijoms mechanizmo, suteikiančio galimybę sumažinti savo nuosavą IT turtą, iki šiol nebuvo. Informaciją, valdomą vykdant viešojo ir vidaus administravimo funkcijas, institucijos tvarko registruose ir valstybės bei kitose informacinėse sistemose.
Debesijos paslaugų naudojimas valstybės institucijoms bus privalomas
Reaguojant į rinkos pokyčius ir siekiant konsoliduoti valstybės informacinių išteklių infrastruktūrą bei sukurti debesijos paslaugų teikimo institucijoms mechanizmą, įregistruotas Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo projektas. Jame patikslintos valstybės informacinių išteklių infrastruktūros valdymo srities institucijų funkcijos, nustatytos valstybės debesijos paslaugų teikėjų teisės, pareigos ir atsakomybė, reglamentuota debesijos paslaugų teikėjų veikla, jų teikiamos paslaugos, debesijos paslaugų įsigijimas iš privačių debesijos paslaugų teikėjų, debesijos paslaugų katalogas, jo naudojimas ir kita.
Viena svarbiausių įstatymo projektu įtvirtintų naujienų yra privalomas debesijos paslaugų naudojimas valstybės institucijoms tvarkant institucijos registrus ir valstybės bei kitas informacines sistemas, išskyrus atvejus, kai registrus ir valstybės ir kitas informacines sistemas bus leidžiama tvarkyti savarankiškai. Atvejus ir tvarką, kai valstybės institucijos privalės tvarkyti valstybės informacinius išteklius, yra įpareigota nustatyti Vyriausybė.
Konkrečios debesijos paslaugų rūšys įstatymo projekte nėra išdėstytos, jas pavesta nustatyti Vyriausybei keliant tikslą, kad toks teisinis reguliavimas sudarytų sąlygas laiku reaguoti į debesijos paslaugų poreikio pokyčius. Šiuo metu privatūs ūkio subjektai naudojasi trimis debesijos paslaugų rūšimis: viešuoju „debesimi“, kurį dalijasi kelios įmonės ar organizacijos; privačiu „debesimi“, naudojamu tik vienos organizacijos; ir hibridiniu „debesimi“, kai naudojami viešojo ir privataus „debesies“ resursai, siekiant sumažinti išlaidas ir optimizuoti debesijos veiklą, tuo pačiu išlaikant būtinus saugumo reikalavimus ir kontrolę.
Reikalavimus debesijos paslaugų teikėjams turės nustatyti Vyriausybė
Kadangi kartu su augančia debesijos paslaugų pasiūla auga ir grėsmės duomenų saugumui, Vyriausybei pavesta nustatyti organizacinius ir veiklos reikalavimus valstybės debesijos paslaugų teikėjams. Nustatyti veiklos reikalavimai privalės būti taikomi ir privatiems debesijos paslaugų teikėjams, ketinantiems teikti valstybės institucijoms debesijos paslaugas.
Įstatymo projektu nustatyta, jog debesijos paslaugas valstybės institucijoms galės teikti tiek valstybės, tiek privatūs paslaugų teikėjai. Atkreiptinas dėmesys tik į tai, kad valstybės debesijos paslaugų teikėjais galės būtiišimtinai tik valstybės įmonės ir viešosios įstaigos. Be kita ko, siūloma numatyti, kad valstybės debesijos paslaugų teikėjai, teikiantys debesijos paslaugas, bus įpareigoti veikti pagal vienodas valstybės debesijos paslaugų teikėjų valdymo ir paslaugų teikimo sąlygas. Teigiama, kad sudarius prielaidas institucijoms dalį paslaugų įsigyti iš privataus sektoriaus debesijos paslaugų, bus užtikrinamos konkurencinės rinkos sąlygos.
Esminių skirtumų tarp reikalavimų, taikomų privatiems ir valstybės debesijos paslaugų teikėjams, nėra, išskyrus tai, kad privačių debesijos paslaugų teikėjų valdoma techninė ir programinė įranga, reikalinga debesijos paslaugoms teikti, privalės būti laikoma Lietuvoje, Europos Sąjungos valstybėje narėje ir (arba) Europos ekonominės erdvės valstybėje. Jei valstybės debesijos paslaugų teikėjas, be debesijos paslaugų teikimo, užsiima ir kita šalies įstatymų nustatyta veikla, ši veikla privalės būti atskirta nuo debesijos paslaugų teikimo organizacinėmis ir veiklos sąnaudų, apskaitos ir finansavimo atskyrimo priemonėmis.
Debesijos paslaugų įsigijimas
Projekte taip pat numatyta, kad privačių debesijos paslaugų teikėjų teikiamos debesijos paslaugos bus įsigyjamos iš centrinės perkančiosios organizacijos arba per ją Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Planuojama, kad išlaidos už valstybės debesijos paslaugų teikėjų teikiamas paslaugas bus atlyginamos centralizuotai iš valstybės biudžeto lėšų, skiriamų Vyriausybės įgaliotoms institucijoms, kurios įsteigė arba paskyrė valstybės debesijos paslaugų teikėjus. Projekte numatyta, kad Vyriausybė patvirtins kompensavimo už valstybės debesijos paslaugų teikėjų teikiamas paslaugas tvarką ir šios kompensacijos apskaičiavimo principus (valstybės debesijos paslaugų teikėjams bus kompensuotos tik jų patirtos sąnaudos, įskaitant nuosaikią pelno maržą).
Be kita ko, projekte taip pat siūloma įtvirtinti debesijos paslaugų katalogą, reglamentuoti jo paskirtį ir organizacinę struktūrą. Siekiant optimizuoti debesijos paslaugų teikimą ir naudojimąsi jomis, siūloma kad prieiga prie debesijos paslaugų turi būti centralizuota ir vieša, o institucijos, tvarkydamos registrus ir valstybės informacines sistemas, privalo naudotis debesijos paslaugomis per paslaugų katalogą. Manoma, kad tai sudarys sąlygas tinkamai valdyti debesijos paslaugų teikimo procesą ir tvarkyti bei administruoti debesijos paslaugas ir institucijų naudojimąsi debesijos paslaugų teikėjų teikiamomis debesijos paslaugomis.
Taigi atspirties taškas pažangiausiems debesų kompiuterijos sprendimams diegti jau šalia. Beliks tik pasinaudoti šia unikalia galimybe ir užsitikrinti konkurencingas ne tik vidaus, bet ir užsienio rinkos sąlygas.
Autorė: GLIMSTEDT teisininkė Raminta Stravinskaitė
Straipsnis publikuotas vz.lt
