V. Birmontas. „Snoro“ prospektas: paskutinė viltis apginti „Snoro“ obligacijų savininkų interesus

Nuo banko „Snoras“ bankroto paskelbimo praėjo beveik penkeri metai. 2011 m. lapkričio 16 dieną Lietuvos bankas paskelbė „Snoro“ veiklos apribojimą, o lapkričio 24 dieną kreipėsi į teismą dėl banko bankroto.

Dauguma asmenų, turėjusių bankrutavusiame banke indėlius ir indėlių sertifikatus, jau gavo 100 000 Eur neviršijančias draudimo išmokas. Tačiau banko obligacijų turėtojai liko nuošalyje – jų įsigytų obligacijų atžvilgiu banko „Snoras“ nemokumo rizika nebuvo draudžiama, todėl ir draudimo išmoka mokama nebuvo.

Artėjanti lapkričio 24 diena banko „Snoras“ obligacijų turėtojams turėtų būti itin svarbi. Remiantis LR Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 7 straipsniu, indėlininko teisė į draudimo išmoką galioja penkerius metus nuo tada, kai Lietuvos Bankas priėmė sprendimą pripažinti banką „Snoras“ nemokiu. Per likusį laiką „Snoro“ obligacijų turėtojams vertėtų suskubti pasinaudoti galbūt paskutine galimybe ir bandyti ginčyti obligacijų pirkimo pardavimo sutartis dėl apgaulės – bankas „Snoras“ sąmoningai neatskleidė reikiamos informacijos prospekte.

Kas yra „Snoro“ prospektas?

Paprastai tariant, „Snoro“ obligacijos yra asmens suteikta paskola bankui. Tam, kad turėtų teisę platinti obligacijas ne profesionaliems finansų rinkos dalyviams, bankas „Snoras“ turėjo paskelbti prospektą – dokumentą, kuriame investuotojams ir visuomenei pateikiama informacija apie vertybinių popierių emitentą ir jo viešai siūlomus arba į prekybą reguliuojamoje rinkoje įtraukiamus vertybinius popierius.

Prospektas yra oficialus dokumentas, skirtas išimtinai potencialiam investuotojui, įskaitant asmenis, ketinančius įsigyti obligacijų. Prospekto pagrindu asmuo gali vertinti su emitento veikla susijusias rizikas, įskaitant ir banko negebėjimą vykdyti prisiimamus finansinius įsipareigojimus.

2011 m. birželio 16 dieną LR Vertybinių popierių komisija patvirtino pažymą Nr. R-10, patvirtinusią banko „Snoras“ prospektą, kurio pagrindu bankas įgijo teisę platinti obligacijas. Šia pažyma valstybės institucija, t.y. Vertybinių popierių komisija, patvirtino, jog prospekte pateikta informacija atitinka teisės aktų reikalavimus.

Prospekte, be kita ko, buvo nurodyta, jog:

  • Kadangi Emitento veikla yra licencijuojama, jis turi griežtai laikytis šių teisės aktų bei priežiūros įstaigų keliamų reikalavimų (apribojimai banko veiklos rūšims, privalomų rezervų dydžių nustatymai, turto klasifikacijos keitimai ar pan.). Nepaisant to, kad šiuo metu Bankas vykdo visus reikalavimus, neatmetama galimybė, kad įvykus reikšmingiems pokyčiams, gali pasikeisti ir Emitentui keliami reikalavimai“;
  • Esminių įvykių, susijusių su Emitentu, kurie turi esminės reikšmės vertinant Emitento mokumą, nebuvo;
  • Prospekte naudota Lietuvos banko ir Lietuvos bankų asociacijos informacija. Informacija buvo perkelta tiksliai ir, remiantis Emitento turimomis žiniomis, tiek, kiek galima buvo nustatyti iš trečiosios šalies paskelbtos informacijos, nebuvo praleista jokių faktų, dėl kurių perkeltoji informacija taptų netiksli ar klaidinanti.

Pagal LR Vertybinių popierių įstatymą, esminiu įvykiu yra laikytinas su vertybinių popierių emitentu susijęs ir jam žinomas ar privalomas žinoti įvykis, informacijos apie kurį atskleidimas gali turėti didelį poveikį jo išleistų vertybinių popierių rinkos kainai.

Banko „Snoras“ veikla dar iki prospekto patvirtinimo neatitiko teisės aktų reikalavimų

Dar iki patvirtinant prospektą, 2011 m. sausio 18 dieną, Lietuvos Bankas priėmė nutarimą Nr. 03-2, kuris, deja, nebuvo viešai paskelbtas ir autoriui tapo žinomas tik visai neseniai. Šiame nutarime nurodyta, jog be kita ko, bankas „Snoras“ nesudarė reikiamų specialiųjų atidėjinių veiklos rizikai mažinti, todėl pažeidė LR Bankų įstatymo 47 straipsnio 2 dalies reikalavimus; bankas, sudarydamas vienkartinius sandorius (ypač su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis) ne rinkos kainomis, netinkamu būdu gerino veiklos finansinius rezultatus.

Minėtu nutarimu „Snorui“ buvo nustatyti privalomi vykdyti nurodymai, tarp jų ir draudimas sudaryti (arba pratęsti) terminuotųjų indėlių sutartis su neprofesionaliais rinkos dalyviais, pagal kurias būtų mokama didesnė palūkanų norma nei Lietuvos banko interneto tinklalapyje paskutinės paskelbtos priimtų nefinansinių korporacijų ir namų ūkių naujų indėlių palūkanų normos litais ir eurais. Taip pat šiuo nutarimu bankui „Snoras“ nustatytas individualus kapitalo pakankamumo normatyvo dydis, nustatyti ir papildomi veiklos rizikos ribojimo reikalavimai.

Neabejotina, jog tokio pobūdžio ribojimai bei veiklos trūkumai atitinka esminio įvykio sampratą ir turėjo būti atskleisti prospekte. Taip pat neabejotina, kad jie būtų turėję esminės įtakos asmenų apsisprendimui sudaryti obligacijų įsigijimo sutartis.

Deja, Lietuvos Banko nutarime nurodyti veiklos ribojimai niekaip nebuvo atspindėti banko „Snoras“ prospekte. Neabejotina, jog nutarime nurodyti trūkumai turėjo esminės įtakos inicijuojant banko „Snoras“ bankroto bylą. Taip pat neabejotina, jog ribojimas bankui „Snoras“ priimti indėlius su didesnėmis nei rinkos palūkanomis lėmė obligacijų išleidimą. Tai buvo būdas apeiti Lietuvos banko nustatytą indėlių palūkanų ribojimą ir prisitraukti papildomą kapitalą.

Apdairus obligacijų įgijėjas, negalėdamas žinoti visų aplinkybių (kadangi minėtas Lietuvos Banko nutarimas nebuvo viešai prieinamas), kliaudamasis valstybės institucijos patvirtintu oficialiu banko „Snoras“ prospektu, neturėjo galimybės susižinoti tikrosios banko būklės ir priimti pagrįsto sprendimo sudaryti obligacijų pirkimo sutartį.

Viltis apginti „Snoro“ obligacijų įgijėjų interesus

Galbūt tam tikrais ypatingais atvejais informacijos prospekte neatskleidimas gali būti pateisinamas, tačiau minėtame nutarime nurodytos informacijos nutylėjimas net ir po banko bankroto, mano galva, yra nepateisinamas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą informaciją ir remiantis autoriaus patirtimi ginant obligacijų turėtojų interesus, banko „Snoras“ turėtojai, atsižvelgdami į su obligacijų įsigijimu susijusias faktines aplinkybes, turėtų suskubti iki lapkričio 24 dienos pasinaudoti šia likusia viltimi ir bandyti pareikšti ieškinį bankui „Snoras“ dėl obligacijų sandorio negaliojimo dėl apgaulės.

Lietuvos bankas ir VĮ „Indėlių draudimo fondas“ yra valstybės institucijos, kurių pareiga yra užtikrinti pasitikėjimą Lietuvos finansų sistema. Akivaizdu, kad banko „Snoras“ obligacijų platinimo atveju ne viskas buvo atlikta tinkamai, o apgautieji banko Snoras obligacijų turėtojai dėl banko „Snoras“ tyčinių veiksmų ne savo valia, bet savo lėšomis turi netiesiogiai prisidėti prie banko „Snoras“ bankroto finansavimo.

Haiku

Pasitikėjimas kaip pinigai,

Priimi kaip duotybę,

O kitą dieną jų gali ir nebebūti

 

Advokatų kontoros GLIMSTEDT teisininkas Vytautas Birmontas

Straipsnis publikuotas naujienų portale Delfi.lt

Užsisakykite svarbiausias naujienas