Už ką teršėjas moka pirmiausiai

Už ką „teršėjas moka“ pirmiausiai?

Prieš kurį laiką kėliau klausimą apie žalos aplinkai atlyginimo problematiką Lietuvoje ir teisinio reguliavimo spragas, tačiau tema liktų neišsemta, jei neatkreipčiau dėmesio į Europos Sąjungos nustatytus mechanizmus, kurių tinkamas įgyvendinimas ir turėtų būti Lietuvos prioritetas šioje srityje.

ES direktyva[i] įtvirtina daugeliui girdėtą principą „teršėjas moka“, tačiau ko realiai gali tikėtis bendruomenė įvykus nelaimei ir ką pirmiausia privalo padaryti žalą sukėlęs ūkio subjektas?

Žalos aplinkai ištaisymas – platus terminas, apimantis visus veiksmus, kurių imamasi siekiant atkurti, atstatyti ar pakeisti gamtos išteklius ir funkcijas, kurioms buvo padaryta žala. Direktyvoje nurodoma, kad taisant žalą ne tik pašalinamas tiesioginis jos poveikis aplinkai, bet ir atsižvelgiama į prarastus gamtos išteklius ir (arba) jų užtikrinamas funkcijas per laikotarpį nuo žalos padarymo iki atsakomųjų veiksmų užbaigimo.

Žalos ištaisymas skirstomas į tris kategorijas: pirminis, papildomas ir kompensuojamasis.

Pirminio žalos ištaisymo paskirtis – atkurti išteklius ir (arba) funkcijas, kurioms buvo padaryta žala, iki arba link jų pirminės būklės, t. y. būklės, kuri būtų buvusi, jei žala aplinkai nebūtų padaryta. Tam įprastai vykdomi veiksmai, kurių būtina imtis nedelsiant po užteršimo, kad aplinka būtų stabilizuota, o incidento poveikis sumažintas iki minimumo arba panaikintas.

Kaip nurodyta Direktyvoje, viena iš žalos ištaisymo galimybių, kurią visada būtina apsvarstyti ir kuri gali būti tinkama kai kuriais atvejais – natūralus atsistatymas, kai leidžiama vykti natūraliems procesams, kad išleista medžiaga iširtų arba būtų detoksikuota ir ekologinė funkcija atsistatytų.

Idealiomis aplinkybėmis pirminio žalos ištaisymo veiksmų pakanka, kad per trumpą laiką po incidento būtų sugrąžinta pirminė paveiktos aplinkos būklė.

Tačiau gali būti situacijų, kai visiškai sugrąžinti pirminės būklės neįmanoma. Tokiu atveju vietoje pirminės būklės išteklių, kuriems buvo padaryta žala, jie atkuriami kitoje vietoje. Toks būdas laikomas papildomu ištaisymu. Papildomas ištaisymas yra priemonės, kurių imamasi siekiant sukurti arba atkurti gamtos išteklius arba jų funkcijas kitur, kad būtų kompensuota padėtis, kai pirminiu ištaisymu nebuvo įmanoma visiškai atkurti išteklių.  Siekiant išlaikyti buveinės vientisumą, dažnai pageidaujama, kad papildomas ištaisymas būtų įvykdytas kuo arčiau incidento vietos.

Kompensuojamasis ištaisymas yra aukštesnio lygio išteklių ar funkcijų suteikimas siekiant atlyginti laikinus nuostolius, pasireiškiančius nuo momento, kai pirmą kartą buvo padaryta žala, iki tol, kol, naudojant pirminį ir (arba) papildomą ištaisymą, buvo sėkmingai atkurta pirminė būklė. Direktyvoje įpareigojama papildomo ištaisymo veiklos pagrindu laikyti funkciją ar išteklių, o ne piniginę kompensaciją. Taip užtikrinama, kad pirmiausia būtų svarstoma, kaip atkurti gamtos išteklius ir (arba) funkcijas, neigiamai paveiktus aplinkai padarytos žalos. Taikant šį lygiavertiškumo metodą, siekiant nustatyti reikiamo kompensuojamojo ištaisymo apimtį, naudojamos išteklių lygiavertiškumo ar funkcijų lygiavertiškumo palyginimo technikos, kad nuostoliai, atsiradę dėl teršalų išsiliejimo ar išleidimo, būtų visiškai atlyginti.

Du pagrindiniai veiksniai, pagal kuriuos nustatoma reikalingo kompensuojamojo ištaisymo apimtis – būklės pablogėjimo, palyginti su pradine būkle, mastas bei laikotarpis, kurio reikia pradinei būklei grąžinti.

Taigi, pagal Direktyvoje įtvirtintą principą „teršėjas moka“, pirmiausia jis moka už žalos aplinkai ištaisymą. Aplinkai žalą sukėlęs subjektas privalo imtis aktyvių veiksmų, kad būtų atliktas pirminis ištaisymas ir atkurta pirminė būklė, o esant poreikiui taikomas papildomas ir kompensacinis ištaisymas. Deja, Lietuvoje dažniausiai mėginama pritaikyti pinigines sankcijas. Taip, tai efektyvi priemonė atgrasyti, bet pati savaime aplinkai padarytos žalos neištaiso.

Komentaro autorius Linas Sesickas yra advokatų kontoros „Glimstedt“ partneris, Bankų ir finansų praktikos vadovas

[i] Direktyva 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti)

Užsisakykite svarbiausias naujienas

Glimstedt dokas

Verslo poreikiams pritaikyti, patyrusių advokatų parengti, aukštos kokybės dokumentai greitai ir už prieinamą kainą. Be įsipareigojimų ar registracijų.

Glimstedt dokas