Tikslinamas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas: ar pavyks rasti kompromisą?

Birželio 15 dieną numatyta surengti viešą Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano tikslinimo projekto aptarimą. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba su projekto sprendiniais kviečia susipažinti visuomenę ir teikti savo pasiūlymus. Dėl savo specifikos, statybos procesų ribojimo bei priklausymo UNESCO paveldo teritorijai Kuršių nerijoje esantis nekilnojamasis turtas turi ypatingą statusą ir vertę, todėl stebėti plano tvirtinimo procesus ir aktyviai teikti pasiūlymus turėtų tiek Kuršių nerijoje esančio nekilnojamojo turto savininkai, tiek esami ar būsimi nekilnojamojo turto vystytojai.

Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas, detaliai numatantis Kuršių nerijos tvarkymo koncepciją, Vyriausybės nutarimu buvo patvirtintas prieš šešerius metus. Atsižvelgiant į plano sprendinius, UNESCO saugomoje Kuršių nerijoje buvo numatyta nugriauti penkis objektus – kai kuriuos iš jų sudaro po kelis statinius. Siekiant suderinti valstybės ir savivaldybių, fizinių ir juridinių asmenų interesus dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo Kuršių nerijos nacionaliniame parke, Vyriausybė praėjusių metų balandžio 15 d. priėmė unikalų siekiamo tikslo atžvilgiu nutarimą dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano tikslinimo.

Tikslinimo procesu iš esmės siekiama sudaryti taikos sutartis su nelegalių statinių savininkais ir sutarti, kaip jie turi pakoreguoti esamus pastatus, kad šie galėtų likti stovėti. Būtent dėl to dauguma koreguojamų Kuršių nerijos nacionalinio parko sprendinių yra susiję su jau esančių architektūrinių sprendimų priartinimu prie tradicinės Kuršių nerijos architektūros bei detalių reglamentų kiekvienam žemės sklypui, pavyzdžiui, galimo statinių aukščio, užstatymo tankio, paveldosaugos reikalavimų ir pan., tikslinimu.

Esama abejonių, ar koreguojant Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą ir visais būdais siekiant sudaryti taikos sutartis su nelegalių pastatų savininkais pavyks išvengti išskirtinės vietovės vertės pažeidimo ir jos apsaugos reikalavimų mažinimo. Bendrąją prasme UNESCO nepasisako prieš taikos susitarimus, jeigu taikos susitarimas yra pasiekiamas abiem pusėms sutarus, tačiau, derinant pozicijas, svarbu išlaikyti balansą tarp savininkų interesų ir UNESCO paveldo objektams nustatytų kriterijų, kad sudarytos taikos sutartys nebūtų traktuojamos kaip įteisinančios savavališkas statybas.

Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korekcijų priėmimo etapą ir taikos sutarčių tarp suinteresuotų šalių derinimą planuojama baigti iki 2016 m. spalio 1 d.

Autorė: GLIMSTEDT teisininkė Daiva Čekanavičienė

Straipsnis publikuotas vz.lt

Užsisakykite svarbiausias naujienas