1. Naujajame Darbo kodekse nebelieka įtvirtinto draudimo sudaryti terminuotą darbo sutartį nuolatinio pobūdžio darbams. Terminuota darbo sutartis nuolatinio pobūdžio darbui galės būti sudaroma, jeigu dėl to bus sutarta kolektyvinėje sutartyje. Maksimalus terminuotos darbo sutarties terminas, taip pat paeiliui einančių darbo sutarčių, sudarytų su tuo pačiu darbuotoju tai pačiai darbo funkcijai atlikti, terminas bus 2 metai, išskyrus atvejus, kai darbuotojas priimamas laikinai dirbti į laikinai nesančio darbuotojo darbo vietą.
2. Siekiant subalansuoti darbdavių ir darbuotojų interesus, terminuotų darbo sutarčių nuolatinio pobūdžio darbams skaičius negalės sudaryti daugiau kaip 20 proc. visų darbdavio sudarytų darbo sutarčių skaičiaus.
3. Darbo kodekse įtvirtinta, jog darbo sutartis taps neterminuota, jeigu darbo santykiai faktiškai tęsis daugiau kaip 1 darbo dieną po termino suėjimo. Iki šiol galiojančiame Darbo kodekse nėra įtvirtinta, kiek faktiškai po termino pasibaigimo turi tęstis darbo santykiai, kad darbo sutartis būtų pripažinta neterminuota.
4. Kodekse numatyta naujovė, kad darbdavys privalės įspėti darbuotoją apie terminuotos darbo sutarties pasibaigimą, t. y. jeigu darbo santykiai tęsis ilgiau kaip 1 metus, darbdavys turės pareigą darbuotoją įspėti prieš 5 darbo dienas, jeigu darbo santykiai tęsis ilgiau negu 3 metus – ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų. Jeigu darbdavys pažeis šią pareigą, jis privalės sumokėti darbuotojui darbo užmokestį už kiekvieną termino pažeidimo dieną, bet ne daugiau kaip atitinkamai už 5 ar 10 darbo dienų. Šios pareigos pažeidimas nedaro sutarties neterminuota ar nutraukta neteisėtai.
5. Jeigu darbo santykiai pagal terminuotą darbo sutartį tęstųsi ilgiau kaip 2 metus, darbo sutarčiai pasibaigus suėjus terminui, darbuotojui bus išmokama jo 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
6. Ne ilgiau kaip penkerius metus galės trukti terminuotos darbo sutartys, kai tai numatyta specialiuose įstatymuose (renkami, skiriami darbuotojai, kūrybinių profesijų darbuotojai ir kt.).
7. Pagal terminuotas darbo sutartis dirbantiems darbuotojams negali būti sudaromos mažiau palankios darbo sąlygos, įskaitant darbo apmokėjimą, negu darbuotojams, dirbantiems pagal neterminuotą darbo sutartį ir atliekantiems tą pačią ar panašią pagal kvalifikaciją ar gebėjimus darbo funkciją.
8. Jeigu yra laisva darbo vieta, į kurią bus priimama dirbti pagal neterminuotą darbo sutartį, darbdavys turi pasiūlyti užimti šią laisvą darbo vietą tokį patį ar panašų darbą dirbančiam ir nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitinkančiam darbuotojui, kuris dirba pagal terminuotą darbo sutartį.
Išvados:
Terminuotos darbo sutartys itin naudingos smulkiajam ir vidutiniam verslui. Jos leidžia darbdaviams, gavusiems užsakymų/projektų, papildomai įdarbinti žmones, ir išvengti išlaidų tuo metu, kai bendrovė neturi galimybės suteikti darbo.
Terminuotos darbo sutartys taip pat aktualios gamybinėms/paslaugas teikiančioms bendrovėms, kurios privalo būti itin lanksčios ir greitai reaguoti į pokyčius, kadangi neretai konkuruoja ne tik su vietos, bet ir užsienio gamintojais/paslaugų teikėjais. Konkuruoja ne kokybe (kuri turi būti be priekaištų), o kaina, kurios vienas iš pagrindinių sudedamųjų – darbo kaštai. Gavus stambų užsakymą, neretai tenka priimti daugiau darbuotojų, o nutraukiant su jais darbo santykius darbdavio iniciatyva, reikia mokėti kompensacijas, o tai veikia bendrovės prekės/paslaugos konkurencingumą.
Komentarą portalui vz.lt parengė asocijuota partnerė, advokatė Aušra Maliauskaitė Embrektė.
