Pirmą kartą grynai ekonominio pobūdžio nuostoliai (angl. pure economic loss) teismų pripažinti viena iš atlygintinos žalos rūšių. Byloje buvo prašoma atlyginti miesto centre įsikūrusio verslo centro rinkos vertės praradimo nuostolius dėl pernelyg arti šio centro naujai pastatytos estakados. Teismai šiuos nuostolius kvalifikavo kaip grynai ekonominio pobūdžio žalą, nesusijusią su fizine žala asmeniui ar turtui, kurią galima atlyginti, jei ji atitinka teismų praktikos formuojamus kriterijus.
Teismas pasisakė, kad nors grynai ekonominio pobūdžio interesai nėra tokie aiškūs ir svarbūs kaip teisė į gyvybę, sveikatą ar laisvę, kurių apsauga yra ir turi būti plačiausia, tai savaime neduoda pagrindo išvadai, kad grynai ekonominio pobūdžio interesai neturi būti ginami. Spręsdamas, kad, suteikiant šiems interesams pernelyg plačią gynimo apimtį, būtų stipriai ribojama asmenų veiklos laisvė, teismas vis dėlto pripažino grynai ekonominio pobūdžio žalą specifine žalos kategorija Lietuvos teisėje, kuri tam tikrais atvejais gali būti atlyginama.
Teismas, konkrečioje byloje spręsdamas verslo centro rinkos vertės sumažėjimo atlyginimo klausimą, taip pat vadovavosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nuosavybės teisės apsaugos srityje suformuota taisykle, kad plati teisė į netrukdomą naudojimąsi nuosavybe paprastai nereikalauja, kad kompensacija būtų prieinama visiems, kurie nukentėjo nuo šios teisės suvaržymo. Įvertinęs tai, kad verslininko nekilnojamojo turto objektas, kurio vertės sumažėjimo buvo prašoma atlyginti, buvo miesto centrinėje dalyje, intensyvaus transporto eismo zonoje, teismas sprendė, jog asmuo, gyvendamas ar užsiimdamas verslu mieste, turi prisiimti riziką ir būti pasirengęs pokyčiams, būdingiems gyvenimui kiekviename šiuolaikiniame mieste, ir ribojimams, susijusiems su reikšmingų viešojo intereso pobūdžio projektų vykdymu. Todėl teismas atmetė ieškinį atlyginti dėl neva pernelyg arti pastatytos estakados sumažėjusią verslo centro rinkos vertę, konstatavęs, kad skundžiama savivaldybės administracija, organizuodama estakados statybas, nesiekė ir neturėjo ekonominio intereso, bet priešingai – tenkino visuomenės poreikį, tobulindama susisiekimą tarp atskirų miesto dalių.
Ši teismo praktika leidžia daryti išvadą, kad nepaisant griežtų ribojimų verslas iš esmės gali reikalauti finansinio pobūdžio nuostolių, nesusijusių su fizine žala asmeniui ar turtui, jei tik tokia žala atitinka teismų praktikos formuojamus kriterijus.
Daugiau skaitykite LAT 2015 m. sausio 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-8/2015.
Autorius: GLIMSTEDT asocijuota partnerė, doc. dr. Solveiga Palevičienė
