
„Masiva group“ įsigijo „Contribee“ akcijas
Siuntų siuntimo platformą siuskpigiau.lt ir kitus internetinės prekybos verslus vystanti „Masiva group“ įsigijo 100 proc. sutelktinio rėmimo platformo…
Advokatų kontoros „Bernotas ir Dominas GLIMSTEDT“ asocijuotas partneris Mindaugas Jablonskis ir
teisininkas Eimantas Šimulis
Apie skalūnų dujas ir jų gavybos potencialą Lietuvoje pastaruoju metu rašoma ir kalbama nemažai.
Vis dėlto apie patį šių netradicinių angliavandenilių gavybos procesą ir jame naudojamą hidraulinio
ardymo technologiją (ang. hydraulic fracturing; fracking) žinoma nedaug. Nors JAV šis gavybos
būdas skalūnų dujų pramonėje intensyviai taikomas jau 15 metų, Europoje hidraulinio ardymo
technologija iki šiol beveik nenaudojama.
Kas yra hidraulinio ardymo technologija?
Skalūnų dujos, skirtingai nei tradicinės gamtinės dujos, nesikaupia dideliuose požeminiuose
telkiniuose, bet glūdi atskirose mažai laidžių uolienų porose. Dėl šios priežasties ir dėl to, kad
skalūnų klodai dažniausiai yra santykinai mažo pločio, įprastai naudojami tradicinių gamtinių dujų
gavybos būdai skalūnų dujoms išgauti yra neefektyvūs.
Hidraulinio ardymo technologija buvo sukurta ir pirmą kartą panaudota JAV dar 1947 m. Ilgą laiką šis
būdas buvo (ir tebėra) naudojamas tradiciniams angliavandeniliams (naftai, gamtinėms dujoms), net
požeminiam giluminiam vandeniui išgauti. Skaičiuojama, kad hidraulinio ardymo technologija iki šiol
jau yra panaudota daugiau nei vieną milijoną kartų ir šis būdas yra taikomas apie 60 % visų naujai
įrengiamų naftos ir dujų gręžinių. Vis dėl to skalūnų dujų gavybai hidraulinio ardymo metodas pirmą
kartą efektyviai pritaikytas tik 1998 m.
Hidraulinio ardymo technologija yra pagrįsta nedidelių įtrūkimų mažai pralaidžiose uolienose
padarymu. Skalūnų dujų pramonėje tam naudojamas vandens, smėlio ir cheminių medžiagų mišinys,
kuris dideliu spaudimu yra pumpuojamas į gręžinį. Dėl aukšto slėgio aplink gręžinį esančiuose
skalūnuose susidaro plyšiai, pro kuriuos ima skverbtis uolienų porose susikaupusios gamtinės dujos.
Mišinyje esančios cheminės medžiagos ištirpdo mineralus ir neleidžia įtrūkimams užsikimšti, o smėlio
grūdeliai šiuos mikroįtrūkimus palaiko atvirus ir neleidžia jiems užsiverti, kai skystis nustojamas
pumpuoti. Nustojus pumpuoti, aukšto slėgio veikiamas skystis, kartu su gamtinėmis dujomis gręžiniu
ima kilti į paviršių. Į paviršių kylančios gamtinės dujos yra surenkamos į talpyklas, o panaudotas
mišinys yra valomas, perdirbamas ir naudojamas pakartotinai.
Hidraulinio ardymo metodą efektyviai pritaikyti skalūnų dujų gavybai įgalino horizontalaus gręžimo
technologijos ištobulinimas. Horizontalaus gręžimo technologija pagrįsta tuo, kad vertikalus
gręžinys, pasiekus reikiamą gylį, t.y. dujų turinčių skalūnų sluoksnį, yra nukreipiamas beveik
horizontalia kryptimi – išilgai skalūnų klodo. Tokia vertikalaus gręžinio atšaka gali siekti kelis šimtus
metrų. Horizontalus gręžimas leidžia vandens, smėlio ir cheminių medžiagų mišinį, panaudojant
hidraulinio ardymo technologiją, efektyviai nukreipti būtent ten, kur reikia. Horizontalaus gręžimo
būdo panaudojimas leido vienu gręžiniu eksploatuoti didelį skalūnų dujų išteklių plotą, dėl to
skalūnų dujų gavyba tapo ekonomiškai atsiperkančia.
JAV patirtis
Nors Europoje skalūnų dujų gavyba tik žengia pirmuosius žingsnius, JAV skalūnų dujų pramonė, nuo
tada kai skalūnų dujų gavybai buvo pritaikyta hidraulinio ardymo technologija, auga milžiniškais
tempais.
Nuo šio amžiaus pradžios per dešimtmetį skalūnų dujų gavybos mastai JAV išaugo daugiau kaip 20
kartų – nuo 11 milijardų kubinių metrų dujų 2000 metais iki 240 milijardų kubinių metrų 2011-aisiais.
Skaičiuojama, kad 2011 metais skalūnų dujos sudarė apie 30 % visos JAV gamtinių dujų produkcijos,
ir prognozuojama, jog iki 2035 metų skalūnų dujų dalis išaugs iki 50%.
JAV Energetikos informacijos valdybos duomenimis, potencialūs šalies skalūnų dujų ištekliai sudaro
apie 14 trilijonų kubinių metrų. Šie ištekliai glūdi 29-iuose skalūnų dujų telkiniuose, iš kurių
dauguma šiuo metu jau yra eksploatuojami. Statistiniai duomenys rodo, jog pastaraisiais metais JAV
yra įrengiama daugiau kaip 10 000 skalūnų dujų gręžinių kasmet. Iki šių metų pradžios vien Teksaso
valstijoje esančiame viename didžiausių Barneto telkinyje (ang. Barnett shale play) jau buvo
išgręžta daugiau nei 15 000 gręžinių. Itin aktyviai skalūnų dujų gavyba vykdoma ir didžiausiame
Pensilvanijos, Vakarų Virdžinijos ir Niujorko valstijas apimančiame Marcellus telkinyje. Skelbiama,
jog pastaruoju metu Pensilvanijos valstijoje įrengiama net po 3,5 gręžinio kiekvieną dieną.
JAV Energetikos departamentas prognozuoja, kad dėl intensyvaus skalūnų dujų gavybos augimo, jau
2020 metais JAV išgaunamos gamtinės dujos patenkins visą valstybės gamtinių dujų poreikį.
Lietuvos reguliacinė aplinka
Lietuvos Vyriausybės 2013 m. kovo 20 d. nutarime „Dėl Vyriausybės 2012 metų veiklos ataskaitos
pateikimo Seimui“ tarp nacionalinio saugumo politikos įgyvendinimo prioritetų ir uždavinių užsienio
politikos dvišalių santykių stiprinimo srityje skelbiama, kad: „Lietuvos bendradarbiavimas su JAV
energetikos srityje svarbus Lietuvos energetiniam saugumui: JAV kompanijos aktyviai domisi
Lietuvos energetiniais projektais (suskystintų gamtinių dujų terminalo statyba ir tiekimas,
atominės elektrinės, skalūnų dujų žvalgyba ir kiti klausimai)“.
2013 m. kovo 13 d. patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos
įgyvendinimo prioritetinėse priemonėse 2013 metų II ketvirtį numatyta: „Atrinkti tarptautinio
angliavandenilių išteklių naudojimo konkurso laimėtoją, investuosiantį į skalūnų dujų žvalgybą
Šilutės-Tauragės plote, ir sudaryti su juo sutartį“. Šios priemonės koordinatorius yra Aplinkos
ministerija, o atsakingi vykdytojai – Energetikos ministerija ir Ūkio ministerija. Taip pat Aplinkos
ministerija koordinuoja darbus, reikalingus „Įvertinti molio skalūnų angliavandenilių žvalgybos ir
gavybos grėsmes aplinkai, numatyti neigiamo poveikio mažinimo priemones, supažindinti
visuomenę su naujomis šio sektoriaus technologijomis“ iki 2013 metų IV ketvirčio. Šios priemonės
atitinka Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. patvirtintą Vyriausybės programą, skelbiančią, kad
inicijuosime skalūnų dujų tyrimus ir išgavimą Lietuvoje.
Jau anksčiau aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 8 d. įsakyme „Dėl Lietuvos valstybinių geologinių
tyrimų 2011-2015 metų programos „Žemės gelmių erdvinių, atsinaujinančių ir netradicinių išteklių
tyrimai (geologiniai ištekliai)” patvirtinimo“ skelbiama, kad: „Preliminariais tyrimo duomenimis,
Vakarų Lietuvos silūro molio skalūnų storymė galėtų išskirti iki 389 x105 m3 metano dujų 1 km2
plote 150 m storio sluoksnyje, iš kurių keli procentai galėtų būti išgauti, tačiau tikslesniam
vertinimui reikia specializuotų geologinių tyrimų. Molio skalūnų dujos galėtų būti nauju, Lietuvoje
beveik netyrinėtu ir neįvertintu išteklių šaltiniu.“ Programos priemonėse numatyta tirti molio
skalūnų geologinę sandarą, siekiant nustatyti netradicinių žemės gelmių išteklių – skalūnų dujų
potencialą ir jų naudojimo galimybes (2011–2015) ir parengti skalūnų dujų išteklių tyrimo ir
naudojimo metodines rekomendacijas (aprašą) (2015).
LR energetikos ministro 2012 m. lapkričio 28 d. įsakyme „Dėl Nacionalinio gamtinių dujų tiekimo
saugumo užtikrinimo prevencinių veiksmų ir Nacionalinio gamtinių dujų tiekimo ekstremaliųjų
situacijų valdymo planų patvirtinimo“ numatoma, kad remiantis preliminariais geologų vertinimais,
Vakarų Lietuvoje gali būti iki 500 mlrd. m3 skalūnų dujų, iš kurių 100 mlrd. m3 – potencialiai
techniškai išgaunamas kiekis. Tokio kiekio pagal dabartinį dujų suvartojimą Lietuvai užtektų 30–40
metų, o 2012 m. birželio mėn. paskelbtas atviras tarptautinis konkursas skalūnų dujų paieškoms ir
gavybai Lietuvos teritorijoje ir iki 2013 m. I ketvirčio pabaigos konkurso keliu buvo planuota atrinkti
finansiškai ir technologiškai pajėgiausią kompaniją(-as), investuosiančias į skalūnų dujų išteklių
paieškas ir gavybą Lietuvoje.
Galimi įstatymų pakeitimai
Šiuo metu Seime svarstomas 2013-04-22 Žemės gelmių įstatymo 1, 3, 7, 11, 12, 14, 15, 18, 19, 21,
22 ir 27 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas XIIP-487, nes remiantis galiojančiu
įstatymu netradicinių angliavandenilių, t. y. skalūnų dujų ir naftos sąvoka nėra išskirta. Projekto
rengėjų nuomone, būtina aiškiai ir konkrečiai atskirti šias dvi veiklas – žemės gelmių išteklių tyrimą,
t. y. paiešką ir žvalgybą, nuo žemės gelmių išteklių naudojimo, t. y. išgavimo. Galiojančiuose teisės
aktuose nėra nuostatų, reglamentuojančių išsklaidytųjų angliavandenilių tyrimo ir naudojimo
klausimus, taip pat atskirai neaptarti šių išteklių išgavimui naudojamų cheminių medžiagų ir gavybos
metu susidarančių atliekų perdirbimo, laidojimo ir kiti klausimai. Be to planuojamos ūkinės veiklos
poveikio aplinkai vertinimo įstatyme ir jo prieduose angliavandenilių hidraulinio ardymo
technologija nėra numatyta, todėl svarstomas ir Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai
vertinimo įstatymo 1 priedo papildymo įstatymo projektas.
Seime taip pat svarstomas ir 2013-04-18 Naftos ir dujų išteklių mokesčio pakeitimo įstatymo
projektas, kuriame siūloma, kad baziniai mokesčio tarifai už skalūnų dujas ir naftą būtų 40
procentų, kai šio metu didžiausias tarifas yra 20 procentų. Šio projekto tikslas – nustatyti tam tikrą
pajamų, kurios gaunamos iš surenkamos naftos ir dujų išteklių mokesčio, dalį, kuri būtų skiriama
savivaldybėms. Taip savivaldybėms, kurių teritorijose vyksta dujų ir naftos išteklių gavybos darbai,
būtų kompensuojama už galimai atsirandančią žalą, vykdant išteklių gavybos darbus. Numatyta
kaupti lėšas Angliavandenilių išteklių naudojimo galimų neigiamų padarinių monitoringo, prevencijos
ir likvidavimo fonde. Kilus neigiamiems padariniams, lėšos būtų panaudotos tų padarinių šalinimui ir
likvidavimui.
Priėmus sprendimus dėl pateiktų įstatymų projektų Lietuvos geologijos tarnybos paskelbtas
tarptautinis angliavandenilių išteklių (skalūnų dujų) naudojimo konkursas turėtų įgauti pagreitį dėl
angliavandenilių išteklių (skalūnų dujų) Šilutės–Tauragės ir Kudirkos–Kybartų plotuose.
Šaltiniai:
• 2011 m. išgautas skalūnų dujų kiekis: U.S. Energy Information Administration „Natural Gas Annual
2011“ http://www.eia.gov/naturalgas/annual/pdf/nga11.pdf (1 lentelė, 9 pdf‘o p.)
• Skalūnų dujų dalis JAV gamtinių dujų produkcijoje su prognozėmis dėl to, kad 2020 m. JAV
sugebės patenkinti savo gamtinių dujų poreikį: U.S. Energy Information Administration „Annual
Energy Outlook 2013“ http://www.eia.gov/forecasts/aeo/MT_naturalgas.cfm
• Bendras JAV skalūnų dujų išteklių kiekis: U.S. Energy Information Administration „Annual Energy
Outlook 2012“ (p.57) http://www.eia.gov/forecasts/aeo/pdf/0383%282012%29.pdf
• Duomenys, kad Pensilvanijoje įrengiama po 3,5 gręžinio per dieną: Pennsylvania department of
environmental protection
http://www.portal.state.pa.us/portal/server.pt/community/oil_and_gas_reports/20297
• Duomenys, kad Barnett shale jau yra daugiau nei 15 000 gręžinių: Railroad commission of Texas
duomenys http://www.rrc.state.tx.us/barnettshale/barnettshalewellcount_1993-2013.pdf