Seimo rudens sesijoje – transporto sektoriui aktualių teisės aktų paketas

Šiuo metu svarstomame Seimo rudens sesijos darbų programos projekte – ne vienas transporto sektoriui aktualus teisės aktų pakeitimas. Plačiau apžvelgsiu kelis pagrindinius programos projekte numatytus laukiamus teisės aktų pakeitimus.

• Kelių transporto kodekso pakeitimai. Įstatymo pakeitimais detalizuojami keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais reikalavimai, kurie, be kita ko, apima mokėjimo tvarkos detalizavimą uždraudžiant atsiskaitymą grynaisiais pinigais, duomenų vartotojui teikimo prievoles, tarp kurių informacija apie įvykdytą kelionę bei informacija apie numatomą kelionę, įskaitant ir reikalavimą nurodyti išankstinę kelionės kainą bei informaciją apie pavėžėją.
• Transporto lengvatų įstatymo pakeitimai. Siūloma numatyti, kad važiavimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais lengvatų kompensavimas būtų vykdomas ne iš savivaldybių, o iš valstybės biudžeto lėšų. Taip pat siūloma numatyti 50 proc. transporto lengvatas kariams šauktiniams.
• Kelių įstatymo pakeitimai,kuriais siekiama pertvarkyti biudžetinę įstaigą Lietuvos automobilių kelių direkcija į valstybės įmonę. Pagrindiniai nurodomi reformos tikslai – efektyvus ES lėšų panaudojimas, komercinių paslaugų teikimas bei galimybės pritraukti papildomus finansavimo šaltinius gavimas – tarptautinių finansų institucijų paskolas, obligacijas bei kitas tarptautinės finansų rinkos priemones palankiausiomis sąlygomis.
• Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimai, kuriais numatomas sunkiasvorių transporto priemonių naudojimo keliais apmokestinimo sistemos pakeitimas, iš vinječių (mokėjimas pagal laiką) pereinant prie mokėjimo už nuvažiuotą atstumą.

Be Seimo rudens sesijos darbų programoje numatytų svarstyti teisės aktų pakeitimų, ne mažiau svarbūs yra ir Aplinkos ministerijos šiuo metu rengiami strateginiai aplinkos politikos įgyvendinimo dokumentai, kurie apims ir siektinus aplinkos tikslus transporto sektoriuje.

Pažymėtina atnaujinama Nacionalinė klimato kaitos valdymo politikos strategija, siekiant įtvirtinti trumpalaikius iki 2030 m. ir siektinus vidutinės trukmės iki 2040 m. bei ilgalaikius iki 2050 m. tikslus ir uždavinius, bei rengiamas Integruotas Nacionalinis energetikos ir klimato srities planas, kuriame nustatomos priemonės, skirtos įgyvendinti Lietuvos energetikos ir klimato kaitos tikslus iki 2030 m.

Šie strateginiai politikos įgyvendinimo dokumentai privalo būti pateikti Europos Komisijai iki 2020 m. sausio 1 d., tačiau jau šiandien aišku, kad Lietuva užsibrėžė ambicingą tikslą iki 2050 metų pasiekti ekonomikos neutralumą klimatui. Tam šiuo metu rengiamas nacionalinės pažangos programos projektas, kuriame numatoma horizontaliai nustatyti atskirų ūkio sektorių klimato kaitos švelninimo tikslus ir uždavinius bei rengti / atnaujinti atskirų ūkio sektorių plėtros programų projektus 2021-2030 m. laikotarpiui.

Justinas Poderis, advokatų kontoros GLIMSTEDT vyresnysis teisininkas