Pastaraisiais metais vis daugiau Lietuvos bendrovių tenka spręsti ne tik kasdienes verslo vykdymo, plėtros problemas ar strateginius verslo klausimus, bet ir ginčus, susijusius su įmonės akcininkų tarpusavio nesutarimais. Kai kurių didžiųjų, pavyzdžiui, vienos didžiausių Lietuvos bendrovių „Achemos grupė“, akcininkų konfliktai iškyla viešumon, tačiau kiek yra su tuo susidūrusių mažesnių įmonių, sunku net numanyti, nes dažniausiai jei jų akcininkų ginčai ir pasiekia teismus, tai viešumon neiškyla.
Akcininkų konfliktų sureguliavimas dažnai užtrunka, nes tradiciniai jų sprendimo būdai, tokie kaip akcininkų tarpusavio susitarimas, dalies akcininkų akcijų išpirkimas, kitų akcininkų ar investuotojo pritraukimas, būna netinkami dėl kardinaliai skirtingo akcininkų požiūrio į bendrovės valdymą, veiklos strategiją ir pan.
Tais atvejais, kai besiginčijantys akcininkai jau nemato galimybės pasiekti tarpusavio susitarimą ir belieka tik spręsti dėl dalies akcininkų pasitraukimo iš bendrovės akcininkų struktūros, reikia ieškoti įmonei kuo mažiau kenkiančių sprendimų. Vienas iš tokių būdų ir priemonių, padedančių išspręsti akcininkų konfliktą, gali būti bendrovės savų akcijų supirkimas, bendrovei superkant visų pageidaujančių pasitraukti akcininkų akcijas.
Kaip ir daugumoje kitų ES valstybių, Lietuvoje nuo 2004 m. ne tik akcinėms bendrovėms, bet ir uždarosioms akcinėms bendrovėms leidžiama supirkti savas akcijas. Iš esmės ši procedūra yra gana paprasta ir detaliai reglamentuota Akcinių bendrovių įstatyme.
Savų akcijų supirkimą turi teisę inicijuoti patys bendrovės akcininkai, priimdami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą. Pagrindinis reikalavimas vykdant savų akcijų supirkimą – visi bendrovės akcininkai turi turėti lygias galimybes parduoti bendrovei akcijas. Antra – įmonė turi veikti pelningai, nes turi turėti galimybes atsiskaityti su akcininkais. Visos kitos sąlygos supirkti savo akcijas, tokios kaip įsigyjamų akcijų skaičius (ne daugiau 1/10 įstatinio kapitalo), akcijų įsigijimo terminas (18 mėnesių) ir kt., yra daugiau formalumai. Jeigu bendrovės akcijos įsigytos pažeidžiant numatytas sąlygas, Akcinių bendrovių įstatymas numato kaip tokia procedūra turi būti baigiama, t. y. tokios akcijos tik turi būti perleistos kitų asmenų nuosavybėn ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo jų įsigijimo, o jei akcijos neperleidžiamos per šį laiką, atitinkamai turi būti sumažintas įstatinis kapitalas, akcijos anuliuojamos ir skelbiamos negaliojančiomis. Taigi iš esmės net jeigu nespėjama akcijų supirkimo atlikti per 18 mėn. terminą arba jeigu per savų akcijų supirkimą norinčių pasitraukti iš bendrovės akcininkų skaičius yra didesnis nei 10 proc., bendrovė gali vykdyti akcijų supirkimą ir įsigyti akcijas, svarbu tik, kad bendrovė veiktų pelningai ir būtų galimybė atsiskaityti su akcininkais.
Tokiu būdu savų akcijų supirkimas yra naudingas tiek išeinantiems akcininkams, tiek pasiliekantiems bendrovėje, todėl ši priemonė sprendžiant akcininkų ginčą gali būti labai efektyvi. Jeigu akcijos superkamos už ne mažesnę nei jų rinkos kainą, norintys pasitraukti akcininkai noriai dalyvauja šiame procese. O kadangi bendrovės supirktos akcijos gali būti anuliuotos, tai atlikus ne tik išsprendžiamas akcininkų konfliktas, bet ir, sumažėjus akcininkų skaičiui, likusiems akcininkams padidėja jų turimų akcijų dydis bendrovės įstatiniame kapitale, tai reiškia didesnę grąžą ateityje (didesni dividendai, padidėjusios balsavimo teisės ir pan.). Todėl ir nenorintys parduoti savų akcijų akcininkai dažnu atveju tokiam procesui pritaria.
Linas Sesickas yra advokatų kontoros GLIMSTEDT vadovaujantysis partneris bei Bankų ir finansų praktikos vadovas, Lietuvos investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas.
Komentaras publikuotas naujienų portale VZ.lt
