Nuo 2017 metų pradžios įsigalios papildomi apribojimai savivaldybėms steigiant naujas komercinę veiklą vykdančias įmones ir pavedant jau veikiančioms įmonėms vykdyti naujas funkcijas. Be to, nuo ateinančių metų pradžios Konkurencijos taryba įgis daugiau teisių užkardant Konkurencijos įstatymui priešingą savivaldybių bei kitų viešojo administravimo subjektų veiklą.
ES teisė pripažįsta galimybę suteikti išskirtines teises bendros ekonominės svarbos paslaugų teikimo srityje
Šiuo metu savivaldybės turi teisę tam tikrą veiklą pavesti vykdyti savo kontroliuojamai įmonei. Galimybė tokiomis teisėmis pasinaudoti yra ribota, kadangi veiklą vykdyti kontroliuojamam subjektui pavedama ne konkurencingos procedūros būdu, pvz., neorganizuojant viešojo pirkimo.
Tokia praktika taikoma ir kitose ES valstybėse narėse. ES teisė pripažįsta galimybę suteikti išskirtines teises bendros ekonominės svarbos paslaugų teikimo srityje, jei tai yra būtina, kad šios paslaugos būtų apskritai teikiamos. Be to, viešųjų pirkimų direktyvos numato galimybę neorganizuoti viešojo pirkimo, jei savivaldybė ar kita perkančioji organizacija kontroliuoja kitą sutarties (vidaus sandorio) šalį kaip savo tarnybas, o didžioji tokio subjekto veiklos dalis susijusi su jį kontroliuojančia perkančiąja organizacija.
Lietuvoje bet koks savivaldybės ar kito viešojo subjekto (perkančiosios organizacijos) sprendimas pavesti vykdyti veiklą savo kontroliuojamam subjektui neorganizuojant viešojo pirkimo privalo atitikti Konkurencijos įstatymo nuostatas – net ir tokiu atveju, jei tenkinamos sąlygos vidaus sandoriui sudaryti, t.y. funkcijos vykdymą ketinama įsigyti iš kontroliuojamo subjekto, kurio didžioji veiklos dalis susijusi su jį kontroliuojančia perkančiąja organizacija.
Konkurencijos taryba aktyviai kontroliuoja, ar savivaldybių bei kitų institucijų sprendimai pavesti tam tikrą veiklą vykdyti savo kontroliuojamoms įmonėms atitinka sąžiningos konkurencijos principus, ir yra ne kartą nustačiusi pažeidimų. Labiausiai žinomi pažeidimai, kai savivaldybės pasitelkė kontroliuojamus subjektus vykdyti keleivių pervežimo ar atliekų tvarkymo veiklą. Konkurencijos taryba ir teismai pripažino, kad tokią veiklą be didesnių sunkumų galėtų teikti ir teikia privatūs subjektai.
Savivaldybių ir kitų viešojo sektoriaus kontroliuojamų subjektų veiksmai ne konkurso tvarka organizuojant prekių ar paslaugų teikimą pastaruoju metu sulaukė nemažai kritikos, todėl nenuostabu, kad imamasi priemonių tokias praktikas riboti.
Naujos įmonės steigimas ar esamos įmonės veiklos išplėtimas – tik po viešojo pirkimo ir Konkurencijos tarybai pritarus
Pagal netrukus įsigaliosiančius Vietos savivaldos įstatymo pakeitimus, savivaldybių kontroliuojamiems subjektams ūkinę veiklą leidžiama vykdyti tenkinant savivaldybės bendruomenės bendruosius interesus, jei tokios veiklos negalėtų vykdyti kiti ūkio subjektai ir tik tada, jei dėl to neatsiras diskriminavimo / privilegijavimo požymių.
Prieš ketindama steigti naują įmonę vykdyti leistiną ūkinę veiklą ar pavesdama leistiną ūkinę veiklą vykdyti jau veikiančiam kontroliuojamam subjektui, savivaldybė konkurencingos ūkio subjektų atrankos procedūros būdu privalės įsitikinti, kad kiti rinkoje veikiantys ar potencialiai galintys veikti ūkio subjektai tokią ūkinę veiklą vykdyti nėra suinteresuoti. Tai reiškia, kad savivaldybei teks organizuoti viešąjį pirkimą ir tik jam neįvykus svarstyti galimybę pavesti veiklą vykdyti savo kontroliuojamam subjektui.
Be to, savivaldybė privalės gauti išankstinį Konkurencijos tarybos sutikimą steigti naują subjektą ar išplėsti esamo subjekto vykdomą veiklą.
Taigi savivaldybėms nuo šiol reikės įrodyti, kad veikla, kurią ketina vykdyti pasitelkdama kontroliuojamą subjektą, nėra ūkinė ir tikėtis, kad tokios jos pozicijos sėkmingai neginčys Konkurencijos taryba ar privatūs konkurentai, arba organizuoti viešąjį pirkimą ir jam neįvykus gauti Konkurencijos tarybos leidimą.
Aptarti Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai gali riboti savivaldybių galimybę pasinaudoti vidaus sandorio išimtimi ar steigiant naują subjektą viešo ir privataus sektoriaus partnerystės projektuose. Ar pastarieji Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai neprieštarauja ES viešųjų pirkimų direktyvoms, atsakyti galėtų Europos Sąjungos Teisingumo Teismas.
Už papildomų reikalavimų nevykdymą – griežtos sankcijos
Pagal nuo 2017 m. įsigaliosiančius Konkurencijos įstatymo pakeitimus, Konkurencijos taryba įgis teisę reikalauti, kad savivaldybės ir kiti viešojo administravimo subjektai pakeistų ar panaikintų konkurencijos sąlygas iškreipiančius teisės aktus ar kitus sprendimus. Už šio reikalavimo nevykdymą galės būti skiriama piniginė iki šešių šimtų eurų bauda už kiekvieną pažeidimo vykdymo dieną.
Be to, Konkurencijos taryba už Konkurencijos įstatymo pažeidimus savivaldybėms ir kitiems viešojo administravimo subjektams galės skirti piniginę baudą iki 0,5 procento viešojo administravimo subjekto metinio biudžeto einamaisiais metais ir kitų praėjusiais metais gautų bendrųjų metinių pajamų, bet ne daugiau negu šešiasdešimt tūkstančių eurų.
Taigi už naujų reikalavimų nevykdymą savivaldybės gali sulaukti griežtų sankcijų.
Ketina apriboti ir centrinės valdžios bei jos kontroliuojamų subjektų veiklą
Artimiausiu metu ketinamais svarstyti Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimais planuojama apriboti vidaus sandorių sudarymo tvarką. Planuojama numatyti, kad vidaus sandoris bus galimas tik su kita perkančiąja organizacija ir tik tada, jei nėra pažeidžiama Konkurencijos įstatyme nustatyta pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę.
Tikimasi, kad tokie pakeitimai užkirs kelią tarp centrinės valdžios subjektų ir valstybės kontroliuojamų įmonių paplitusiai praktikai vykdyti prekių ar paslaugų teikimą konkurencijos neužtikrinančiu būdu ir taip sumažinti prekių ir paslaugų teikimui patiriamas išlaidas.
Feliksas Miliutis, advokatų kontoros GLIMSTEDT vyresnysis teisininkas, advokatas
Straipsnis buvo publikuotas naujienų portale vz.lt
