ESCO – tai energetinių paslaugų bendrovė (angl. Energy Service Company), kuri, sudarydama energetinių paslaugų sutartį su pastato ar apšvietimo sistemos valdytoju, investuoja į priemones, padedančias pagerinti modernizuojamos infrastruktūros energinį efektyvumą. Dalis investicijų į energijos taupymo priemones yra padengiama per sutarties galiojimo laikotarpį iš būsimų energijos sutaupymų. Lietuviškai šis modelis dar vadinamas energijos taupymo paslaugų teikėjo modeliu (ETPT).
Šio modelio esmė – pasiekti kuo didesnį energijos sutaupymo efektą nepatiriant didelių pradinių investicijų. Energijos taupymo paslaugų sutartimi paprastai susitariama dėl kompleksinės paslaugos, apimančios projektavimo, rangos ir vėlesnio infrastruktūros eksploatavimo/techninės priežiūros paslaugos. Be to, paslaugos teikėjas garantuoja, jog infrastruktūrą modernizavus bus pasiektas išmatuojamas energijos sutaupymas.
Lietuva ESCO modelio taikymą numatė dar 2015 m. Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programoje. Viešieji pirkimai pilotinius projektus viešuosiuose pastatuose įgyvendinsiantiems energijos taupymo paslaugų teikėjams atrinkti įvyko 2017-2018 m. Neseniai buvo pabaigtas įgyvendinti Vilkijos žemės ūkio mokyklos modernizavimo ESCO modelio principais projektas. Tikėtina, netrukus startuos ir Panevėžio m. bei Kauno raj. apšvietimo sistemų rekonstrukcija.
Taikant ESCO modelio principus, pastato ar apšvietimo sistemos valdytojas moka už energijos taupymo paslaugą, o ne už rangos ar projektavimo darbus, todėl jam nereikia rūpintis projekto įgyvendinimu ir finansavimu. Energijos taupymo paslaugų teikėjas viską atlieka savo rizika. Jis projektą įgyvendina ieškodamas geriausio techninio sprendimo, naudoja savo žinias, patirtį ir naujausias technologijas.
Kadangi paslaugos teikėjas prisiima sutarto energijos suvartojimo sutaupymo nepasiekimo riziką, būtent jis yra suinteresuotas itin aukšta renovacijos darbų kokybe bei tinkama infrastruktūros eksploatacija net ir pasibaigus statybos darbų garantiniams terminams. Šiuo aspektu energijos taupymo paslaugų įsigijimas ESCO modeliu yra pranašesnis už tradicinį, kai jokie ilgalaikiai ir realūs energijos sutaupymai nėra garantuojami. Be to, ESCO taip pat yra suinteresuota disciplinuoti infrastruktūra besinaudojančių asmenų elgesį, kadangi ir nuo to priklauso įsipareigoto energijos suvartojimo sutaupymo pasiekimas
ESCO modelio taikymas suteikia galimybę finansuoti viešąją infrastruktūrą viešojo sektoriaus įstaigoms, kurių skolinimosi galimybės yra ribotos. Pagal EUROSTAT išaiškinimus, įgyvendinant viešosios infrastruktūros renovaciją taikant ESCO modelio principus patirtos išlaidos neįsiskaičiuoja į valstybės ar savivaldybių skolą (nedidina skolinimosi limitų).
Nuo šių metų ESCO modelio principais modernizuojamų centrinės valdžios pastatų projektams įgyvendinti gali būti skiriama iki 80 proc. grąžinamoji subsidija.
Geros naujienos ir savivaldybėms. Kelių, gatvių ir viešųjų erdvių apšvietimui modernizuoti galima gauti iki 2 mln. eurų subsidiją. Tiesa, paraiškų pateikimo terminas yra gana trumpas – iki šių metų rugsėjo 1 d. Kartu su paraiška reikia pateikti apšvietimo sistemos inventorizaciją ir investicinį projektą, todėl, tikėtina, šia subsidija suspės pasinaudoti tik apšvietimo modernizavimo projektus jau pradėję įgyvendinti subjektai.
Be to, savivaldybių pastatų renovacijai numatoma skirti iki 30 proc. subsidiją, kuri bus teikiama iš Klimato kaitos programos lėšų.
Esminė sąlyga subsidijai gauti ar vėliau jos negrąžinti yra energijos sutaupymo pasiekimas. Modernizavus apšvietimo sistemą turėtų būti sutaupyta ne mažiau kaip 40 proc. suvartojamos elektros energijos kiekio. Dėl šios priežasties projektą įgyvendinantis subjektas turėtų būti parinktas pagal siūlomo energijos sutaupymo/kainos santykį, o sutartyje turėtų būti nustatytos energijos sutaupymo užtikrinimo garantijos vykdymo kontrolės sąlygos ir tokios garantijos neįvykdymo pasekmės.
Straipsnio autorius Glimstedt advokatas dr. Feliksas Miliutis specializuojasi viešųjų pirkimų, viešojo ir privataus sektorių partnerystės, konkurencijos teisės, energetikos teisės srityse
Publikuota taip pat naujienų portale „Verslo žinios“
