Šių metų rugsėjį „Sodros“, Valstybinės darbo inspekcijos bei Užimtumo tarnybos vadovai priėmė įsakymą, kuriuo patvirtino Informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo tvarkos aprašą. Dėl, kaip galima suprasti, techninių priežasčių šio Aprašo nuostatos taikomos tik nuo lapkričio 4 dienos.
Pagal Įsakymą bei juo patvirtintą Aprašą Lietuvos darbdaviams nustatyta pareiga teikti informaciją apie įdarbintą užsienietį, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, taip pat užsienietį, komandiruojamą iš užsienio valstybės jurisdikcijai (įskaitant ES šalis) priklausančio darbdavio laikinai dirbti Lietuvoje.
Nors nauja tvarka priimta iš esmės migracijos srautų valdymui bei stebėsenai ir turėtų būti skirta užsieniečių (ne ES valstybių narių piliečių) įdarbinimo santykiams, tačiau ji liečia ir į Lietuvą komandiruojamus užsienio šalių, įskaitant ES valstybių narių, piliečius. Tad trumpai aptarsime tiek esmines darbdavių pareigas, tiek tam tikrus probleminius aspektus.
Pagal naująją tvarką darbdaviams nustatytos kelios pareigos, susijusios su užsieniečių įdarbinimu bei komandiravimu Lietuvoje.
Pirma, nuo 2019 m. lapkričio 4 d. visi darbdaviai per VSDFV informacinę sistemą (EDAS) turės visoms trims institucijoms („Sodrai“, VDI ir UŽT) teikti vieną pranešimą apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius (LDU pranešimą), t.y. apie:
Antra, nors Aprašas priimtas dar 2019 m. rugsėjo 27 d., įsigaliojo 2019 m. spalio 1 d., o pareiga teikti nurodytus duomenis taikoma nuo 2019 m. lapkričio 4 d., tačiau nustatyta, kad darbdaviai privalo iki 2019 m. gruodžio 15 d. pateikti informaciją (LDU pranešimą per EDAS) apie Lietuvoje įdarbintus užsieniečius (kurie nėra ES piliečiai) bei komandiruotus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. lapkričio 3 d.
Kitaip tariant, jeigu minėtu laikotarpiu darbdavys įdarbino užsienietį, arba jeigu į įmonę atvyko komandiruotas užsienietis, darbdavys turės pateikti LDU pranešimą per EDAS atgaline data.
Trečia, darbdavys, pas kurį komandiruojamas užsienietis darbuotojas, turės pateikti patikslintą LDU pranešimą, jeigu komandiruotės metu pasikeičia komandiruotės sąlygos, t. y. komandiruotės trukmė, darbuotojui taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso 108 str. 4 d. nuostatos ar kitos komandiruotės sąlygos. Toks pranešimas pateikiamas per vieną darbo dieną nuo komandiruotės sąlygų pasikeitimo.
Kokią konkrečią informaciją reikės nurodyti LDU pranešime bei kaip užpildyti LDU pranešimą detaliai nurodyta tiek pačiame Apraše, tiek galima pasibandyti prisijungus prie EDAS sistemos. Kita vertus, Aprašas palieka nemažai neaiškumų bei diskusijų, ypač dėl informacijos apie komandiruotes teikimo bei Aprašo teisėtumo apskritai, tai trumpai ir aptarsime.
Apraše nurodyta, kad vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties, DK bei Užimtumo įstatyme.
Remiantis DK 107 str. 1 d., darbuotojo komandiruotė yra jo darbo pareigų atlikimas kitoje negu yra nuolatinė darbo vieta vietoje. Tad aiškinantis, kokiais atvejais darbdavys turės teikti informaciją apie komandiruojamą užsienietį, galima būtų daryti prielaidą, kad darbdavys turėtų teikti informaciją apie visus užsieniečius, komandiruojamus iš užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio darbdavio laikinai dirbti pas jį Lietuvoje, neatsižvelgiant nei į komandiruotės rūšį (tikslą), nei jos terminą.
Kita vertus, tokia prielaida gali būti neteisinga.
Pirmiausia, tiek pagal Aprašo 13.12.5 p. nurodytus „komandiravimo tipus“, tiek pildant elektroninį LDU pranešimą, tiek iš VDI pateikiamų paaiškinimų galime suprasti, kad darbdavys, pas kurį komandiruojamas užsienietis, turėtų teikti informaciją tik DK 108 str. 1 d. nustatytais atvejais, t.y. kai užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti Lietuvoje:
Tad LDU pranešimas neturėtų būti pildomas, jeigu užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio darbdavio darbuotojo komandiruotė nepatenka į DK 108 str. 1 d. nurodytus atvejus, pavyzdžiui, komandiruotės tikslas yra dalyvavimas konferencijoje, mokymuose ir pan.
Taip pat, nors Aprašas aiškiai neapibrėžia, LDU pranešimas apie komandiruotus užsieniečius turėtų būti teikiamas tik tais atvejais, kai komandiruotės trukmė viršija 30 dienų arba darbuotojas komandiruojamas dirbti statybos darbų. Tokią prielaidą galime daryti iš Aprašo 13.9.1 p., kuriame nustatyta, kad „darbdavys, siunčiantis darbuotoją iš valstybės narės arba darbuotoją iš kitos valstybės laikinai dirbti Lietuvos Respublikos teritorijoje ilgesniam nei 30 dienų laikotarpiui arba dirbti statybos darbus, numatytus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme – pažymi laukelį KD“.
Viena vertus, ši nuostata apskritai sunkiai suvokiama, kadangi, pagal Aprašą, LDU pranešimą turi teikti ne užsienio darbdavys, komandiruojantis darbuotojus, bet darbdavys, pas kurį komandiruojamas darbuotojas. Aptarta Aprašo nuostata kalba apie „darbdavį, siunčiantį darbuotoją“, yra tiesiog nesuprantama, kadangi, remiantis Aprašu, LDU pranešimą pildo ne siunčiantis, bet priimantis darbdavys. Bet kuriuo atveju, tiek iš šios ydingos nuostatos, tiek iš DK 109 str. 1 d. nuostatų (kurias dar aptarsime vėliau) galime teigti, kad Aprašo rengėjų tikslas buvo, kad darbdavys, pas kurį komandiruojamas darbuotojas, teiktų informaciją apie užsienietį, kuris komandiruojamas ilgesniam nei 30 dienų laikotarpiui arba komandiruojamas dirbti statybos darbų. Gilinantis dar labiau, galima kvestionuoti ir tai, ar šis 30 dienų laikotarpis taikomas vienai nenutrūkstamai komandiruotei, ar taikomas komandiruotės trukmę skaičiuojant sudedant visas komandiruotės ar komandiruočių kalendorines dienas per vienų metų laikotarpį nuo pirmosios komandiruotės pradžios, taikant 108 str. 7 d. taisykles, ar dar kitokiu būdu. Kaip turi būti iš tikrųjų – parodys praktika.
Galiausiai, pagal Aprašą darbdaviai privalo teikti tiek informaciją apie Lietuvoje įdarbintus užsieniečius (ne ES valstybių narių piliečius), tiek apie į Lietuvą komandiruotus užsieniečius. Užsieniečiu laikomas asmuo, kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis, neatsižvelgiant į tai, ar jis turi kurios nors užsienio valstybės pilietybę, ar neturi jokios. Tad iš Aprašo nuostatų bei LDU pranešimo galima daryti išvadą, kad darbdavys turėtų teikti informaciją apie visus pas jį komandiruojamus užsieniečius, įskaitant ir ES valstybių narių piliečius, neatsižvelgiant į tai, iš kokios užsienio valstybės jis komandiruojamas.
Kaip išsiaiškinome, Aprašu nustatyta pareiga Lietuvos darbdaviams, pas kurį komandiruojamas užsienietis, teikti informaciją apie komandiruotę. Teikiama informacija apima:
Nors pildant LDU pranešimą darbdaviui, pas kurį atvyksta, gali kilti protingų kliūčių pildyti tokį pranešimą, nes galimybė tinkamai užpildyti tokį pranešimą priklauso ir nuo komandiruojančio darbdavio pasidalinamos informacijos apimties bei tikslumo, tačiau šioje vietoje atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiga teikti VDI panašaus pobūdžio informaciją įstatyme įtvirtinta ir užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančiam darbdaviui.
DK 109 str. 1 d. nustato, kad užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis darbdavys, komandiruojantis darbuotoją laikinai dirbti Lietuvos teritorijoje ilgesniam kaip trisdešimties dienų laikotarpiui arba dirbti statybos darbų, Socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka iš anksto informuoja komandiruojamo darbuotojo darbo funkcijos atlikimo vietos Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių apie šiam darbuotojui taikomas DK 108 str. 2 d. 1–7 p. nustatytas sąlygas, t.y. apie:
Be šios informacijos, vadovaujantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtintu Informavimo apie komandiruotus darbuotojus tvarkos aprašu, užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis darbdavys dar turėtų teikti informaciją apie save, informaciją apie komandiruotą darbuotoją, informaciją apie komandiruotą darbuotoją priimantį darbdavį bei bendrą informaciją apie komandiruotę.
Tačiau palyginus šiuos du teisės aktus, kurie įtvirtina pareigas skirtingiems subjektams teikti informaciją apie komandiruojamą darbuotoją, matyti, kad nors teikiama informacija yra labai panaši, tačiau vietomis yra ir skirtinga.
Pavyzdžiui, pagal Aprašą darbdavys turėtų teikti informaciją tik apie komandiruojamą užsienietį, tuo tarpu pagal DK 109 str. 1 d. užsienio jurisdikcijai priklausantis darbdavys turėtų teikti informaciją apie bet kokį komandiruojamą darbuotoją, o komandiruojamas darbuotojas gali būti ir Lietuvos pilietis.
Neatitikimų tarp šių aktų dėl teiktinos informacijos apimties bei apskritai informacijos pateikimo būdo yra ir daugiau. Pavyzdžiui, skiriasi informacijos pateikimo būdai (Lietuvos darbdavys teikia per EDAS sistemą, užsienio darbdavys teikia pranešimą VDI (lietuvių kalba)), taip pat Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtintas Informavimo apie komandiruotus darbuotojus tvarkos aprašas nustato ir komandiruotės laikotarpio skaičiavimo niuansus (kai yra kelios komandiruotės) ir kt.
Be šių teisės aktų dar galioja ir retam žinomas VDI vadovo 2017 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. EV-153 patvirtintas Informavimo apie trečiojoje valstybėje įsteigtos įmonės atsiųsto laikinai dirbti į įmonę Lietuvos Respublikoje užsieniečio darbą įmonėje tvarkos aprašas, kuriame iš esmės nustatyta, kad įmonė Lietuvos Respublikoje, į kurią atsiųstas laikinai dirbti užsienietis pagal tarp šios įmonės ir trečiojoje valstybėje įsteigtos įmonės sudarytą sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo kaip specialistas pagal turimą profesinę kvalifikaciją, pateikia užsieniečio darbo funkcijos atlikimo vietos VDI teritoriniam skyriui nustatytos formos pranešimą apie užsieniečio darbą. Toks pranešimas elektroninėmis priemonėmis, faksu arba paštu turi būti pateiktas per 7 dienas nuo užsieniečio darbo pradžios įmonėje, į kurią užsienietis atvyko. Šiame aptariamame teisės akte nurodytos pareigos bei teikiamo pranešimo turinys taip pat prieštarauja Aprašo nuostatoms bei joje nustatytoms darbdavio pareigoms.
Tad iš esmės tiek darbdavys, pas kurį atvyksta komandiruotas darbuotojas, tiek užsienio darbdavys, kuris komandiruoja darbuotojus, turėtų savarankiškai teikti informaciją apie tą patį darbuotoją, tačiau skiriasi tiek informacijos teikimo atvejai, tiek teiktinos informacijos turinys, tiek informacijos pateikimo būdai.
Apžvelgus naujas pareigas darbdaviams pastebėtina, kad yra esminių klausimų dėl tokios naujos pareigos darbdaviams nustatymo teisėtumo apskritai.
Visų pirma, Įsakymas bei Aprašas priimti vadovaujantis Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 571 str. 5 d. bei 62 str. 7 d. Kita vertus, šie nurodyti straipsniai apskritai netaikomi ES valstybių narių piliečiams.
Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 571 str. 5 d. nustato kvotų užsieniečiams skaičiavimo taisykles, o tokios taisyklės įsigalios tik 2020 m. liepos 1 d.
Aptariamo įstatymo 62 str. 7 d. nustato pareigas darbdaviui teikti informaciją apie Lietuvoje įdarbintus užsieniečius, bet ne komandiruotus kitų ES valstybių narių piliečius. Nei kitos Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatos, nei DK, nei kiti teisės aktai nenustato darbdaviams pareigų teikti pranešimus apie pas juos komandiruojamus darbuotojus, įskaitant kitų ES valstybių narių piliečius. Tad iš esmės nėra įstatyminio pagrindo, kuriuo vadovaujantis aptariamu poįstatyminiu teisės aktu (Aprašu) buvo nustatyta nauja tvarka, naujos pareigos darbdaviams bei atsakomybė teikti informaciją apie komandiruojamus darbuotojus, ypatingai apie ES valstybių narių piliečius. Tad galima pagrįstai kvestionuoti, ar priimtu Aprašu, nustatančiu naujo pobūdžio bei įstatymo lygmeniu nenustatytas pareigas bei atsakomybes darbdaviams, paisomas iš Konstitucijos kildinamas teisės aktų hierarchijos principas.
Antra, Įsakyme nurodyta, kad jo galiojimas yra nukreiptas į praeitį. Kaip minėta, Aprašas priimtas 2019 m. rugsėjo 27 d., įsigaliojo 2019 m. spalio 1 d., bei numatyta, kad darbdaviai privalo iki 2019 m. gruodžio 15 d. pateikti informaciją (LDU pranešimą per EDAS) apie Lietuvoje įdarbintus užsieniečius (kurie nėra ES piliečiai) bei komandiruotus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. lapkričio 3 d. Žinoma, nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo jau minėta Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 str. 7 d. nuostata, kuri numato, kad darbdavys turi teikti informaciją apie įdarbintą užsienietį, tačiau drauge minėta įstatymo nuostata neorientuota į komandiruočių atvejus ir ypatingai ES valstybių narių piliečių komandiruočių atvejus. Tad šiuo atveju galimai pagrįstai kvestionuoti Įsakymo bei Aprašo atitikimą Konstituciniam lex retro non agit principui.
Galiausiai, vertinant 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje nuostatas bei DK 107-109 str., kyla esminis neaiškumas, dėl kokių priežasčių darbdavys, pas kurį komandiruojamas užsienietis, privalo teikti aukščiau išvardintą informaciją, ypatingai detalią informaciją apie komandiruotę, taikomas garantijas ir net patvirtinimą apie teisės aktų reikalavimų įgyvendinimą. Pagal bendrą taisyklę (išskyrus tam tikras išimtis), būtent užsienio jurisdikcijai priklausantis bei darbuotojus komandiruojantis darbdavys turėtų užtikrinti ir taikyti komandiruojamam darbuotojui taikytinas garantijas. Tad neaišku, kodėl komandiruojamus darbuotojus priimantis darbdavys turi teikti informaciją ir net pasižadėjimus (patvirtinimus) dėl garantijų komandiruotiems darbuotojams taikymo žinant, kad priimantis darbuotojus darbdavys gali ir nedaryti jokios įtakos pas jį komandiruotų darbuotojų darbo sąlygoms.
Apraše taip pat nustatyta, kad asmenys, pažeidę Aprašo reikalavimus, atsako teisės aktų nustatyta tvarka. Kita vertus, nėra galutinai aišku, kokia atsakomybė pažeidėjams gali būti taikoma, neinformavus apie komandiruotą darbuotoją, ypatingai apie ES valstybės narės pilietį. Toks atvejis tiesiogiai nepatenka nei į Administracinių nusižengimo kodekso reglamentuojamus atvejus, nei aiškiai atsakomybę reglamentuoja Įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties ar Užimtumo įstatymas.
Tad bus įdomu stebėti, kaip kompetentingos institucijos taikys daugiau klausimų nei atsakymų pateikiantį Aprašą. Matomos problemos paprasčiausiai dar kartą parodo, kad priimant norminius teisės aktus iš esmės vyrauja betvarkė.
Artūras Tukleris yra advokatų kontoros GLIMSTEDT vyresnysis teisininkas, darbo teisės ekspertas
Šis komentaras buvo publikuotas naujienų portale vz.lt.
[1]Nesupainiokite, kad LDU pranešimas nepakeičia VSDFV teikiamų pranešimų apie įdarbinimą, kaip tai reglamentuoja 2010 m. birželio 4 d. VSDFV direktoriaus įsakymu Nr. V-243 patvirtintos Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklės.
