Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patikslino, kada susiję subjektai gali pirkime dalyvauti savarankiškai ir kada geriau to nedaryti, bei paaiškino, kokias pareigas turi viešajame pirkime savarankiškai dalyvaujantys susiję tiekėjai
Byloje nagrinėta situacija, kai dvi UAB „Ecoservice“ dukterinės įmonės viename pirkime pateikė savarankiškus pasiūlymus, vienas iš kurių perkančiosios organizacijos buvo pripažintas geriausiu. Viešojo pirkimo konkursą pralaimėjęs dalyvis tokį perkančiosios organizacijos sprendimą nusprendė ginčyti dėl to, jog perkančioji organizacija privalėjo atmesti susijusių tiekėjų pateiktus pasiūlymus.
Kiekviena tiekėjo pareiga turi būti nustatyta teisės akte ar pirkimo sąlygose. Teismas nurodė, kad tuo atveju, jei pareiga atskleisti tiekėjų tarpusavio ryšius nėra nustatyta pirkimo sąlygose, savo iniciatyva atskleisti tokių ryšių tiekėjas neprivalo.
Pareigos atskleisti tarpusavio ryšius konkurso dalyviai neturi, todėl, net ir nustačius jų tarpusavio ryšį, perkančioji organizacija neturi teisės atmesti jų pasiūlymų vien dėl šios aplinkybės. Pagal ESTT išaiškinimą, susijusių dalyvių pasiūlymai turi būti laikomi atitinkančiais konkurso sąlygas ir viešųjų pirkimų teisę tol, kol nėra įrodyta, kad tokie pasiūlymai parengti derinant veiksmus (nesavarankiškai).
Svarbu, kad, pagal šioje byloje pateiktą ES Teisingumo Teismo išaiškinimą, abejotina, ar pirkimo sąlygose perkančioji organizacija apskritai gali nustatyti reikalavimą tiekėjams deklaruoti jų tarpusavio ryšius. Tokia viešojo pirkimo sąlyga galėtų būti laikoma neaiškiai nustatyta, kadangi konkurso dalyviams būtų sunku nustatyti tikslią tokios pareigos apimtį, ypač atsižvelgiant į tai, kad ne visada galima žinoti visų tos pačios viešojo pirkimo procedūros dalyvių tapatybę, kol nesibaigė terminas pasiūlymams pateikti.
Perkančioji organizacija privalo užtikrinti viešojo pirkimo procedūrų skaidrumą ir sąžiningą tiekėjų konkurenciją. Pasak teismo, dėl šios priežasties perkančioji organizacija, sužinojusi apie susijusių tiekėjų dalyvavimo viešajame pirkime faktą, turi imtis aktyvių veiksmų siekdama išsiaiškinti, ar nėra interesų konflikto. Perkančioji organizacija privalo kreiptis į tokius dalyvius ir paprašyti paaiškinti abipusio ryšio pobūdį (turinį), įskaitant informaciją apie tai, kaip šie subjektai užtikrina savo veiklos nepriklausomumą ir informacijos konfidencialumą (praktikos ar susitarimų dėl konfidencialios informacijos apsaugos), taip pat paprašyti nurodyti, kaip konkrečiu atveju buvo išlaikytas susijusių asmenų nepriklausomumas teikiant pasiūlymus.
Taigi susiję konkurso dalyviai turi būti pasirengę įrodyti, kad jų savarankiškai pateiktų pasiūlymų sąlygos nebuvo derintos.
Tokia Aukščiausiojo Teismo pozicija gali lemti poreikį turėti atskirą grupės įmonių dalyvavimo viešuosiuose pirkimo politiką ir procedūrų aprašą, kurio pagrindu būtų užtikrintas pasiūlymų turinio savarankiškumas ir panaikinta galimybė grupės įmonių atstovams derinti viešiesiems pirkimams teikiamų pasiūlymų turinį.
Komentaro autorius advokatas dr. Feliksas Miliutis, advokatų kontoros GLIMSTEDT vyresnysis teisininkas. Publikuota naujienų portale vz.lt
