
„Masiva group“ įsigijo „Contribee“ akcijas
Siuntų siuntimo platformą siuskpigiau.lt ir kitus internetinės prekybos verslus vystanti „Masiva group“ įsigijo 100 proc. sutelktinio rėmimo platformo…
Europos Komisija, Europos Taryba ir Europos Parlamentas pasiekė susitarimą dėl prekių ženklų reformos paketo antrojo svarstymo. Susitarta dėl paprastesnių Europos Sąjungos prekių ženklų gavimo sąlygų ir veiksmingesnės jų apsaugos.
Po beveik trejus metus trukusių derybų, kurių metu buvo siekiama suderinti prekių ženklo teisinį reguliavimą Europos Sąjungos valstybėse, įskaitant prekių ženklų registravimo sistemas, atsinaujinęs Reglamentas dėl Bendrijos prekių ženklo turėtų įsigalioti pirmąjį 2016 m. pusmetį, o Prekių ženklų direktyvos nuostatos į nacionalinę teisę perkeltos per 3 metus.
Visų pirma, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai nuspręsta atitinkamai suvienodinti naudojamas sąvokas, t.y. „Bendrijos“ sąvoka pakeičiama į „Europos Sąjungos“, atitinkamai pakeičiant „Bendrijos prekių ženklo“ sąvoką į „Europos Sąjungos prekių ženklą“. Taip pat Vidaus rinkos derinimo tarnybai – OHIM (angl. Office for Harmonization in the Internal Market) suteikiamas naujas pavadinimas – EUIPO (angl. European Union Intellectual Property Office).
Tačiau vienas iš esminių prekių ženklų reformos pakeitimų – nauja mokesčių sistema. Įsigaliojus naujai tvarkai, bus remiamasi vieno mokesčio vienai klasei principu, kuris bus taikomas tiek paraiškoms dėl Europos Sąjungos prekių ženklų, tiek dėl nacionalinių prekių ženklų. Teigiama, kad tokia nauja mokesčių sistema leis įmonėms sutaupyti apie 37 proc. kaštų, susijusių su prekių ženklo registracija ir jo atnaujinimu. Tačiau, kiek tai yra susiję su prekių ženklų registracija, naujoji sistema bus palanki tik toms įmonėms, kurios ketina siūlyti prekes ir (ar) paslaugas vienoje klasėje.
Nepaisant to, kad prekių ženklo registracijos kaina vienoje klasėje bus gerokai mažesnė, rekomenduotina nepamiršti, kad, teikiant paraišką, reikia nurodyti visas teises ir susijusias klases ne tik šiuo metu siūlomoms, bet ir planuojamoms teikti prekėms ir (ar) paslaugoms. Priešingu atveju, jei įregistravote prekių ženklą konkrečiai prekei ar paslaugai ir pageidaujate jį naudoti prekei ar paslaugai, kuri priklauso kitai, dar neįregistruotai, klasei, turėsite pateikti naują paraišką prekių ženklo registravimui, kas automatiškai reikš didesnius įmonės patiriamus kaštus. Taigi kol neįsigaliojo pakeitimai, įmonės, planuojančios registruoti prekių ženklą ne vienoje, o keliose klasėse, turėtų suskubti tai padaryti jau dabar. Vėliau už kiekvieną daugiau kaip vieną paraiškoje nurodytą prekių ir (ar) paslaugų klasę paduodant paraišką bus mokamas papildomas mokestis.
Keičiama ir paraiškų padavimų tvarka. Įsigaliojus pakeitimams, bus panaikinta galimybė Europos prekių ženklų paraiškas paduoti nacionalinėms tarnyboms. Iki šiol paraiška Bendrijos prekių ženklui įregistruoti galėjo būti paduodama tiesiogiai OHIM arba per Lietuvos Respublikos valstybinį patentų biurą. Dabar paraiškos galės būti pateikiamos tik tiesiogiai EUIPO.
Taip pat nauju reguliavimu nustatomos prekių ir paslaugų identifikavimo ir klasifikavimo taisyklės. Šios taisyklės įrašomos į Direktyvą ir jose laikomasi Europos Teisingumo Teismo nustatytų principų, pagal kuriuos prekes ir paslaugas, kurių atžvilgiu prašoma apsaugos, pareiškėjas turi pakankamai aiškiai ir tiksliai identifikuoti, kad kompetentingos institucijos ir įmonės galėtų nustatyti tų prekių ženklų apsaugos mastą. Teikiamoms paslaugoms ar prekėms bus galima naudoti bendras nuorodas, įtrauktas į Nicos klasifikacijos klasių antraštes, jeigu tokia identifikacija bus pakankamai aiški ir tiksli. Pakeitimu paaiškinama, kad bendrieji terminai aiškinami kaip apimantys visas prekes ar paslaugas, kurias aiškiai žymi tiesiogine reikšme vartojamas terminas. Be to, pakeitimu Europos prekių ženklų, dėl kurių paraiškos paduotos iki 2012 m. birželio 22 d. ir kurie yra įregistruoti visai Nicos klasifikacijos klasės antraštei, savininkai, tikėtina, per šešis mėnesius nuo pakeitimų įsigaliojimo galės pateikti deklaracijas, kad paraiškos padavimo datą ketino siekti apsaugos ne tik toms prekėms ir paslaugoms, kurios nurodytos tos klasės antraštėje tiesiogine reikšme, jeigu taip identifikuojamos prekės arba paslaugos yra įtrauktos į paraiškos padavimo datą galiojusios Nicos klasifikacijos versijos tos klasės abėcėlinį sąrašą.
Be to, siekiant daugiau lankstumo ir kartu užtikrinant didesnį teisinį tikrumą dėl prekių ženklų vaizdavimo būdų, iš Europos Sąjungos prekių ženklo apibrėžties išbraukiamas grafinio vaizdavimo reikalavimas. Tai reiškia, kad bus leidžiama žymenį Europos Sąjungos prekių ženklų registre vaizduoti bet kokiu tinkamu pavidalu, nebūtinai grafinėmis priemonėmis, jeigu toks žymuo vaizduojamas taip, kad jis būtų aiškus, tikslus, užbaigtas, lengvai prieinamas, pastovus ir objektyvus, pavyzdžiui, garso failu.
Šia reforma taip pat harmonizuojami kolektyviniai, garantiniai ir sertifikavimo ženklai. Užtikrinama, kad Europos Sąjungos geografinių nuorodų teisė būtų išsamiai taikoma procedūrose, susijusiose su Europos prekių ženklų registravimu; santykiniai ir absoliutūs atsisakymo registruoti prekių ženklą pagrindai taip pat būtų visiškai suderinti su Europos Sąjungos geografinių nuorodų teise ir Reglamentu supaprastinti.
Taip pat nustatyta sistema, padėsianti efektyviau kovoti su prekių klastojimu kaip sparčiai augančia veiklos rūšimi. Prekių ženklo savininkai turės teisę uždrausti tretiesiems asmenims iš trečiųjų šalių įvežti į Europos Sąjungos muitų teritoriją prekes, neleistinai pažymėtas prekių ženklu, kuris yra tapatus tokių prekių įregistruotam ženklui, nepaisant to, ar jos bus išleistos į apyvartą. Pardavimo internetu atveju, prekių ženklų savininkas taip pat turės teisę uždrausti jo teises pažeidžiančias prekes importuoti į Europos Sąjungą, jei siuntėjas veikia komerciniu tikslu.
Taigi, apibendrinant pagrindinius Europos prekių ženklų reformos pakeitimus, galima teigti, kad įsigaliojus šiai reformai, Europos prekių ženklų registracija taps paprastesnė, o nustatoma apsauga suteiks prekių ženklų savininkams didesnį potencialą kurti ir ginti savo prekių ženklus, naudojantis plačiomis galimybėmis, kurias teikia intelektinė nuosavybė.
Autorius: GLIMSTEDT teisininkė Raminta Stravinskaitė