Pasaulio lyderiai po derybų maratono finalinio etapo Paryžiuje 2015 m. gruodžio mėnesį suderino Jungtinių Tautų sutartį, siekdami sulėtinti pasaulio klimato atšilimą. Kalėdų senelis gali džiaugtis, kad šiaurėje neištirps visas ledas, o Plungė ir Kaišiadorys netaps naujais Žemaitijos ir Lietuvos uostamiesčiais. Tad linkime jaukių ir snieguotų Kalėdų ir Naujųjų metų šiemet ir ateityje.
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius pakvies šalių aukštuosius vadovus į sutarties pasirašymo ceremoniją 2016 m. balandžio 22 dieną. Sutartis įsigalios, kai ją pasirašys 55 šalys, kurių šiltnamio dujų emisija sudaro 55 proc. bendro skaičiaus. Mūsų energetikai svarbiausias Rusijos parašas, kadangi iki šiol Baltijos šalių elektrinės net formaliai neturėjo vienodų konkurencijos sąlygų. Lietuvos elektrinės ir katilinės privalo pirkti ES anglies dioksido (CO2) kvotas, o už šiltnamio dujų emisiją Karaliaučiuje mokėti nereikia.
Sutartį šalys turi galimybę pasirašyti iki 2017 m. balandžio 21 d., po to kurį laiką vyks ratifikavimo procedūros. Šalys iki 2020 m. turi paskelbti savo šiltnamio dujų emisijų mažinimo tikslus, o iki tol Lietuvoje sunku tikėtis, kad bus suvienodintos konkurencijos sąlygos su už išorinės Europos Sąjungos sienos esančių valstybių elektros energijos gamintojais.
Pagrindinis JT Paryžiaus sutarties siekis buvo, kad prie jos prisijungtų JAV, Kinija, OPEC valstybės ir Rusija, nes emisijų mažinimo įsipareigojimus pagal JT Bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolą visa apimtimi buvo prisiėmusios tik Australija, ES, Turkija, Baltarusija ir Ukraina.
Paryžiaus sutartis nepadarys didelių pokyčių ES šalyse, tačiau Lietuva nusistatys privalomus šiltnamio dujų mažinimo tikslus prekybos taršos leidimais nedalyvaujantiems sektoriams: atliekų tvarkymui, namų ūkiams, transportui ir žemės ūkiui. Išmetamųjų dujų kiekį, palyginti su 2005 metais, Lietuva po 2030 metų turės sumažinti apie 10 proc. Laiko turima nemažai, o kontrolės mechanizmas nėra griežtai nustatytas, todėl be reikalo kai kurie ekspertai jaudinasi, kad 2020 metais valstybių paskelbtų įsipareigojimų mažinti taršą nebus galima visapusiškai patikrinti iki pat 2030 metų.
Tai reiškia, kad energetika Lietuvoje turi orientuotis į ES reikalavimus bei kartu nesitikėti, kad importuojamos Karaliaučiaus elektros iš dujų kaina nuo 2020 m. dėl Paryžiaus pasiekto susitarimo padidės. Elektros importas į Lietuvą neturėtų būti apmokestinamas, nors ir yra manančių, kad neįvedus „tranzito“, „CO2“ ar kitokio mokesčio elektros jungtys su Švedija ir Lenkija bus naudojamos Karaliaučiaus elektros tranzitui į Švediją ir Lenkiją. ES skeptiškai vertina bet kokius pasiūlymus apmokestinti iškastinį kurą naudojančių ir emisijų mažinimo įsipareigojimų neprisiėmusių šalių importą, nes ES jau turėjo labai karčios patirties dėl tokių šalių kaip Kinija atsakomųjų veiksmų, kurie buvo priimti dėl siekių priversti mažinti aviacijos emisijas.
Siekiant Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo tikslų, Lietuvoje iki 2030 m. gali būti įvesti nauji mokesčiai dujas, gazolį, buitinį krosnių kurą deginantiems ir neefektyvius biokuro katilus naudojantiems gyventojams. Žemės ūkyje gali būti panaikintos kuro akcizų lengvatos ir įvesti mokesčiai už šiltnamio dujų emisiją iš iškastinio kuro katilinių, grūdų elevatorių, džiovyklų ir fermų.
Labai tikėtina, kad artimiausiu metu ir nelaukdamas 2030 metų Kalėdų senelis pradės keliauti ir dovanas vežti ne tik savo elniais, bet ir reklamuoti biodyzeliną ar kitą biokurą naudojantį transportą bei elektrinius „Rail Baltica“ traukinius iš Laplandijos.
Nepaisant visko, kas sakoma apie Paryžiaus klimato kaitos mažinimo sutartį, labai tikėtina, kad ES klimato kaitos mažinimo direktyvos yra ir 2020 metais bus žymiai ambicingesnės ir efektyviau kontroliuojamos, todėl Lietuva, vykdydama ES teisę, pasieks tai, kas numatyta JT Paryžiaus sutartyje.
Straipsnis publikuotas vz.lt
Autorius: Mindaugas Jablonskis, GLIMSTEDT asocijuotas partneris, advokatas
