Advokatų kontoros GLIMSTEDT teisininkas Vytautas Birmontas
Būsto nuomos santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas bei kiti teisės aktai,
kuriuose yra įtvirtintas visiems suprantamas socialinio elgesio bendra taisyklė: nuomos sutartis
pasibaigė – išsikraustyk. Nepaisant šios taisyklės, teisės aktuose taip pat yra įtvirtintas ir asmens
būsto neliečiamybės principas, kuris reiškia, jog asmens būstu gali būti laikoma ir ne teisės aktų
nustatyta tvarka užimta gyvenamoji patalpa, jei tai yra faktinė asmens gyvenamoji vieta ir
nustatomas pakankamų ryšių su ja buvimas. Net ir susiklosčius tokiai situacijai, kai asmuo
gyvenamąsias patalpas yra užėmęs neteisėtai, jis nepraranda teisės į būsto neliečiamybės gerbimą.
Įstatymai gina ne tik asmens nuosavybės teisę į gyvenamąsias patalpas, bet ir savarankišką asmens
teisę į būsto neliečiamybę. Paprastai šių dviejų teisių konkurencija išryškėja nuomos atvejais, kai
nuomininkas išsinuomoja būstą. Kadangi įstatymai saugo tiek būsto neliečiamybę, tiek asmens
nuosavybės teises, todėl kiekvienas priverstinio asmens iškeldinimo iš nuomojamų gyvenamųjų
patalpų klausimas turi būti sprendžiamas teisme.
Atsižvelgiant į tai, kad kiekvienas nuomininko iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų klausimas yra
individualus, tokio ginčo trukmė ir baigtis priklauso nuo daugelio aplinkybių, šiuo straipsniu bus
apžvelgti tik kai kurie aspektai susiję su nuomininko, turinčio nepilnamečių vaikų, iškeldinimu iš
gyvenamųjų patalpų.
Konstitucijoje yra nustatyta, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas, o Lietuvos Respublikos vaiko
teisių apsaugos pagrindų įstatyme yra nustatyta, kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be
gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų ir globos ar rūpybos. Kadangi vaiko teisių apsauga
yra įtvirtinta aukščiausios teisinės galios aktuose, ji yra laikytina viešuoju interesu. Šio intereso
privalu paisyti ir sprendžiant asmens iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų klausimus. Teismų
praktikoje yra laikomasi pozicijos, jog vaiko teisių prioritetinė apsauga yra lygiavertė savininko
teisių gynimo svarbai, o tai reiškia, kad prieš iškeldinant nuomininką, kurio šeimos nariai yra
nepilnamečiai vaikai, būtina išspręsti nepilnamečių būsto klausimą – jie negali būti palikti be būsto.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme yra nustatyta, kad vaiko teisę į jo vystymuisi būtinas
gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai, o valstybės ir savivaldos institucijoms
tokia pareiga atsiranda, kai vaiko tėvai šios teisės dėl įvairių priežasčių negali užtikrinti. Tokie
atvejai, kai nuomininkas naudojasi gyvenamosiomis patalpomis pasibaigus nuomos sutarčiai bei tokį
gyvenamųjų patalpų naudojimą pateisina nepilnamečių savo vaikų interesų apsauga, yra
nesuderinami su teise.
Teismai, nagrinėdami bylas dėl nuomininkų kartu su nepilnamečiais vaikais iškeldinimo, priimdami
sprendimus atsižvelgia į tėvų pajamas, turimą turtą, galimybę užsitikrinti minimalias būsto sąlygas,
esamas nepilnamečių vaikų gyvenimo sąlygas ir t.t. Priimami sprendimai paprastai įpareigoja
nuomininkus kartu su nepilnamečiais vaikais išsikelti per atitinkamą terminą (kuris gali būti ir iki 36
mėn.), nepilnamečio vaiko naudai nustatomas uzufruktas (teisė naudotis būstu) į vienam iš tėvų
priklausančias gyvenamąsias patalpas ar pan.
Kita vertus, ginčai dėl nuomininkų su nepilnamečiais vaikais iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų
paprastai nagrinėjami ilgai, nes bylos būna sudėtingos, būtina įvertinti daug sprendimo priėmimui
reikšmingų aplinkybių. Ilgas bylų nagrinėjimas neigiamai veikia gyvenamųjų patalpų savininkų
interesus, tačiau savininkai turi teisę gauti atitinkamą nuomos mokestį ar nuostolių atlyginimą už
laikotarpį, kai gyvenamosiomis patalpomis buvo naudotasi be teisėto pagrindo.
Atkreiptinas dėmesys, kad asmenys, gyvenantys valstybei ar savivaldybei priklausančiose
gyvenamosiose patalpose bei tinkamai vykdantys savo kaip nuomininko pareigas, pasibaigus nuomos
sutarčiai turi teisę į kitą lygiaverčio valstybės ar savivaldybės valdomo gyvenamojo ploto nuomą.
Tokiems asmenims nepagrįstai atsisakius alternatyviai siūlomos gyvenamojo plotos nuomos, jie gali
būti iškeldinti nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.
Atsižvelgiant į viešai prieinamas Lietuvos Respublikos teismų sprendimų duomenų bazes, teismuose
nagrinėjama santykinai nedaug ginčų dėl nuomininkų, turinčių nepilnamečius vaikus, iškeldinimo iš
gyvenamųjų patalpų. Dėl šių priežasčių manytina, kad didžioji dauguma tėvų sugeba deramai
pasirūpinti savo vaikų gyvenamąja aplinka, o esami ginčai esminės reikšmės būsto nuomos rinkai ir
nuomotojų ryžtui nuomoti gyvenamąsias patalpas asmenims su mažamečiais vaikais neturi.
