Europos Komisija parengė projektą gairių, nustatančių priemones apskaičiuoti karteliniais susitarimais, dominuojančia padėtimi ir kitais antikonkurenciniais veiksmai padarytos žalos dydį. Šių gairių tikslas sukurti veiksmingą pagrindą ir tuo pačiu padėti teismams ir šalims bylose dėl žalos atlyginimo tiksliau nustatyti nuostolius, panaudojant modernius skaičiavimo būdus bei šiandienines realijas atitinkančius ekonominius metodus. Planuojama, kad galutinį sprendimą Europos Komisija dėl gairių priims 2012 m.
Nepaistant to, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas numato, kad Konkurencijos taryba, nustačiusi ūkio subjekto padarytus draudžiamus veiksmus gali skirti piniginę baudą iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų, įstatymas taip pat įtvirtina nuostatą, jog ūkio subjektai privalo atlyginti žalą, padarytą kitiems ūkio subjektams ar fiziniams bei juridiniams asmenims. Tai galėtų būti laikoma kaip dviguba sankcija pažeidėjui – bauda ir žalos kompensavimas. Nors praktikoje pasitaiko nemažai atvejų, kai pripažįstama, kad viena ar kita įmonė pažeidė konkurencijos taisykles ir pažeidėjams yra skiriamos baudos, tačiau nukentėjusių ūkio subjektų ar asmenų, kurie bandytų prisiteisti patirtus nuostolius, pasitaikydavo tik vienetai. Tokio pobūdžio bylos Lietuvoje nagrinėtos vos keletą kartų. Pavyzdžiui, 2006 m. UAB „Šiaulių tara“ bandė išsiieškoti kompensaciją dėl UAB „Kauno Stumbras“ antikonkurenciniais veiksmais padarytos žalos. Nesileidžiant į bylų analizę galima konstatuoti, kad tokie procesai susieti su žalos atlyginimo klausimais Lietuvoje tik pradedami nagrinėti. Panaši situacija yra ne tik Lietuvoje, bet visoje Europos Sąjungoje. Europos mastu dėl konkurencijos teisės pažeidimų nukentėję asmenys patiria milijardus ar netgi bilijonus nuostolių kasmet. Viena iš priežasčių dėl ko tokios bylos vangiai juda į priekį – akivaizdi stoka priemonių leidžiančių nustatyti padarytos žalos dydį bei teisinis ir ekonominis neaiškumas.
Nagrinėjant tokio pobūdžio bylas reikia atlikti itin sudėtingus ekonominius, teisinius ir faktinius duomenų įvertinimus. Kaip rodo praktika, dėl aukščiau paminėtų priežasčių, dažniausiai nukentėję asmenys net nesiryžta pradėti teisminio proceso. Didžiulę patirtį šioje srityje yra sukaupusios JAV. Tokio pobūdžio ieškiniai nėra retenybė. Pavyzdžiui, eilė oro skrydžių kompanijų buvo patraukos atsakomybėn už krovinių gabenimo iš ir į JAV kainų fiksavimą. Atsakovės turėjo sumokėti po kelias dešimtis milijonų dolerių siekiančias kompensacijas nukentėjusiems asmenims. Etikečių žaliavos tiekėjų kartelio dalyviai turėjo sumokėti iš viso apie 46 milijonus dolerių siekiančią kompensaciją ir t.t.
Sprendžiant susidariusią situaciją Europos Komisija parengė taisykles, kurios palengvins sąlygas pagrįsti nuostolius dėl pažeidimo. Šiuo metu tokios galimybės pakankamai ribotos. Pirmiausiai nėra vieningos metodikos, kuri leistų apskaičiuoti patirtus nuostolius. Antra, ekonominiai paskaičiavimai atliekami pakankamai primityviai, iš esmės neatitinkantys nūdienos realijų ir ekonomikos srityje pasiektų laimėjimų. Europos Komisija parengtose taisyklėse numato eilę metodų žalos dydžio paskaičiavimui, įskaitant tokius kaip: „ iki ir po“, standarto, savikainos, kainų prognozės ir teorinį oligopolijos modeliavimą. Šių metodų esmė: nukentėję dėl konkurencinės teisės pažeidimų turėtų būti grąžinami į tokią padėtį, kurioje būtų, jei nebūtų buvę pažeidimo. Todėl kompensacija turėtų apimti ne tik patirtus nuostolius, bet ir prarastą pelną bei palūkanas. Dar palankesnės sąlygos kreiptis į teismą, reikalaujant atlyginti padarytą žalą, bus sudarytos
Lietuvos teisėje reglamentavus grupės ieškinio veikimo mechanizmą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra patvirtinusi grupės ieškinio koncepciją. Paprastai dėl to paties kartelinio susitarimo ar kito konkurencinės teisės pažeidimo žalą patiria ne vienas asmuo. Reglamentavus grupės ieškinį nukentėję asmenys galės kooperuotis ir bendrai teikti reikalavimą teisme, kad konkurencinės teisės nuostatas pažeidęs asmuo atlygintų padarytą žalą. Grupės ieškinys bus itin parankus vartotojams, kadangi šie galės suvienyti savo jėgas, bendrai samdytis advokatą, apmokėti kitas bylinėjimosi išlaidas. Vartotojai, susivieniję į grupes, bus kur kas pajėgesni reikalauti nuostolių atlyginimo iš verslo subjektų, nei tai darydami pavieniui.
Apibendrinant galima teigti, kad įmonės atliekančios antikonkurencinius veiksmus rinkoje, artimiausioje ateityje susidurs su stiprėjančia nuo tokių veiksmų atgrasinimo sistema. Taigi įmonės turės mokėti ne tik baudas už konkurencijos taisyklių nesilaikymą bet ir šalia to tokios įmonės turės kompensuoti žalą, kurią padarė atitinkamais veiksmais. Verslo subjektai, įmonių vadovai, siekdami išvengti ne tik galimų baudų, bet ir ieškinių teisme dėl padarytos žalos atlyginimo, turėtų rimtai įvertinti sudaromas sutartys ir atkreipti dėmesį į tai, ar vienas ar kitas veiksmas rinkoje nesąlygoja konkurencinės teisės pažeidimo.
Jolanta Liukaitytė-Stonienė, advokatė
Rimantas Stanikūnas, patarėjas konkurencijos klausimais
Advokatų kontora GLIMSTEDT
