Opcionas, kitaip vadinamas pasirinkimo sandoriu, yra sandoris, pagal kurį už tam tikrą mokestį įsigyjama teisė, bet ne įsipareigojimas, ateityje už nustatytą kainą pirkti arba parduoti prekes, valiutą arba kitą finansinį turtą.
Kitaip tariant, asmuo už atitinkamą atlygį įgyja galimybę ateityje realizuoti vieno ar kito turto įsigijimą ar perleidimą už iš anksto nustatytą kainą, sulygtą teisės į pasirinkimo sandorį suteikimo metu.
Ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse opcionai gana noriai taikomi darbdavio ir darbuotojo santykyje, kai darbuotojui suteikiama galimybė ateityje įgyti darbdavio akcijų už lengvatinę kainą arba neatlygintinai. Tikėtina, kad nuo šiol šia alternatyvia skatinimo priemone bus dažniau ir palankiau naudojamasi ir Lietuvoje, nes gėrėja opcionų atžvilgiu taikomo apmokestinimo sąlygos.
Pabrėžtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d., kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (1991 m. gegužės 21 d. Nr. I-1336) 11 str. 1 d. 25 punkto nuostata, socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos nuo pagal opcionus gaunamų akcijų, jeigu teisė į akcijas darbuotojams suteikiama ne anksčiau kaip po 3 metų.
Nepaisant to, kad socialinio draudimo įmokos, tenkinant įstatyme numatytą sąlygą, nebuvo skaičiuojamos jau nuo 2017 m. sausio 1 d., darbuotojo nauda, gauta iš darbdavio opciono sandorio pagrindu, visais atvejais buvo apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). Nuo kitų metų pradžios ir čia laukia teigiami pokyčiai.
Seimas po ilgų svarstymų priėmė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimą dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002 m. liepos 2 d. Nr. IX-1007) 17 str. 1 dalies papildymo 58 punktu, numatančiu, jog darbuotojo nauda, gauta opciono pagrindu iš darbdavio ar su juo susijusio asmens, įsigijus akcijų neatlygintinai ar už lengvatinę kainą, jeigu akcijos įsigyjamos ne anksčiau kaip po 3 metų nuo teisės į pasirinkimo sandorį suteikimo, nėra apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu.
Akivaizdu, kad valstybinio draudimo įmokų skaičiavimo lengvata ir apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu lengvata yra susijusios sąlygų, kurioms egzistuojant jos taikomos, požiūriu. Abiem atvejais darbuotojo nauda, gauta opciono pagrindu, neapmokestinama tik tuo atveju, jei akcijų įsigijimas realizuojamas ne anksčiau kaip praėjus trejiems metams nuo teisės į pasirinkimo sandorį atsiradimo. Toks lengvatų taikymo nuoseklumas vertintinas kaip teigiamas veiksnys, padedantis tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims tinkamai taikyti aprašytas įstatymų nuostatas ir pasinaudoti jiems priklausančiomis lengvatomis.
Labai tikėtina, kad aprašytos gyventojų pajamų mokesčio lengvatos priėmimas paskatins opcionų ir jų pagrindu taikomos darbuotojų skatinimo priemonės taikymą Lietuvoje, nes būtent dėl papildomai taikomo gyventojų pajamų mokesčio nagrinėjamu atveju mūsų šalies mokestinė aplinka buvo mažiau palanki pritraukti užsienio investicijas ar steigti startuolius.
Svarbu pažymėti, kad kol kas mokesčių administratorius nėra pateikęs su nagrinėjamos lengvatos taikymu susijusių išaiškinimų, todėl konkrečios šios lengvatos taikymo sąlygos bei apimtys dar kelia papildomų klausimų. Pavyzdžiui, kol kas neaišku, kaip bus apmokestinama opciono pagrindu gauta nauda neišlaikius trejų metų sąlygos, tačiau objektyviai egzistuojant tokios teisės realizavimo būtinumui.
Agnė Pimpytė yra advokatų kontoros GLIMSTEDT teisininkė, mokesčių teisės ekspertė.
Komentaras publikuotas naujienų portale vz.lt.
