Nugalėję COVID-19 dirbsime kitaip

Per trisdešimt nepriklausomybės metų nebuvome tokie suvaržyti kaip pastarosiomis savaitėmis. Tačiau pandemija nebus amžina. Kad ir kaip grėsmingai atrodytų situacija, mes grįšime prie kasdienio gyvenimo. Ką išsinešime į jį iš šios krizės?

Linas Sesickas

Kiekviena krizė ne tik pažeria išbandymų, tačiau ir sukuria naujas tendencijas, įpročius bei sprendimus. „Nebūna dviejų vienodų ekonomikos šokų, ir dar tikrai neaišku, kokį palikimą paliks šis“, – įspėja Harvardo universitete dirbantis ekonomistas Paul Sheard. Visgi sustoti neverta, svarbu permąstyti, ką naujo galime išmokti ir pritaikyti ateityje.

Remiantis 2006 metais atliktais Europos Komisijos ekonominiais modeliavimais dėl galimos pandemijos Europoje, tikėtina, kad pagrindinis pandemijos efektas truks 3-4 mėnesius. Tai neišvengiamai sukels recesiją, o kai kurie sektoriai, tokie turizmo, maitinimo, viešojo transporto, prekybos, pajus ypač didelę įtampą. Tačiau kiekvienos krizės akivaizdoje užgimsta ar sustiprėja nauji metodai bei veiklos, kurie vėliau įsitvirtina ir kasdieniame gyvenime.

Tikėtina, kad didžiausią postūmį į priekį pajus veiklos, kurios jau turi pagrindus, tačiau platesniam įsitvirtinimui trukdė seni vartotojų įpročiai.

Maisto produktų pristatymas į namus viena iš tų sričių. Šios paslaugos naujove tikrai nepavadinsi, bet prieš metus tai vis dar buvo vadinama ateities verslu. Visai tikėtina, kad vartotojų ratas, išsiplėtęs karantino metu, ir ateityje dažniau naudosis šia paslauga. Panašaus efekto gali sulaukti ir pirkimai internetu apskritai, kuris bent jau dalyje el. parduotuvių išaugo kartais.

Lietuva intensyviai diskutavo apie mokyklų tinklo reformą, tačiau, pasirodo, dėmesio reikalavo ir nuotolinis mokymas. COVID-19 privers bent keletą savaičių mokytis bei studijuoti iš namų. Tai nėra jokia naujiena – Vilniaus Ozo gimnazija turi 17 metų patirtį mokydama vaikus nuotoliniu būdu, tačiau daugeliui mokyklų ir mokytojų tai bus iššūkis. Ar mes šioje srityje sustiprėsime po karantino sukeltos krizės? Labai priklausys nuo to, kiek viskas užtruks, jei porą mėnesių ir daugiau – turbūt susiformuos tam tikri įgūdžiai, bus ištobulinti techniniai sprendimai ir mokymo metodai, kas praverstų ir ateityje.

Nuotolinis darbas atskleis įmonių ir įstaigų poreikius. Apie tokią darbo formą svarstė tikrai ne vienas kolektyvas dar iki pandemijos, o šiandieninė situacija sukūrė didžiulį bandymų poligoną, kuriame kiekvienas galės įsivertinti darbuotojų poreikius ir jų darbo organizavimo galimybes. Karantinui pasibaigus didžioji dalis darbuotojų sugrįš į savo darbo vietas, bet tikiu, jog darbdaviai ateityje laisviau žiūrės į nuotolinio darbo pasirinkimą. Manau, kad keisis ir su tuo susiję teisės aktai, jei iki šiol darbuotojas turi sutikti su nuotoliniu darbu, ateityje atsiras galimybė darbdaviams tiesiog bent laikinai parinkti šią darbo formą darbuotojams.

Sveikatos sistema patiria neįtikėtiną darbo krūvį, kurį linkiu kiekvienam gydytojui, slaugytojui atlaikyti. Naivu būtų tikėtis, kad tokia krizė daugiau nepasikartos, tad pamokas teks išmokti. Viliuosi, kad ateities sveikatos reformų autoriai daugiau dėmesio skirs telemedicinos sričiai. Šiomis dienomis daug pacientų turi susilaikyti nuo vizitų pas gydytojus, bet nuotolinės konsultacijos būtų bent dalinė išeitis. Čia tik vienas iš pavyzdžių kaip galime patobulėti, bet jų tikrai bus daugiau. Pavyzdžiui, italai ėmėsi spausdinti trūkstamas medicininės įrangos dalis  3D spausdintuvu. Nors tai sukėlė įrangos gamintojų pasipiktinimą, bet leido sutaupyti ne tik lėšų, bet ir, svarbiausia – laiko.

Tikiu, kad pokriziniame laikotarpyje mes išlaikysime sukauptą patirtį ir tiekimo grandinėse vis dažniau pritaikysime novatoriškus būdus, kurie bus efektyvesni, pigesni ir, viliuosi, ekologiškesni.

Galiausiai, viešųjų paslaugų teikimas turės būti patobulintas. Lietuva turi puikių pavyzdžių kaip paslaugas galima suteikti elektroninėmis priemonėmis, tačiau vis dar liko sričių, kur proveržio trūksta. Notarų paslaugų teikimas vis dar nepritaikytas gyvenimui elektorinėje erdvėje, atsirado spragų „Regitrai“ teikiant nuotolines paslaugas. Išspręsti šiuos iššūkius ateityje bus valstybės institucijų prestižo klausimas.

Pandemijos suardo mūsų nusistovėjusį gyvenimą. Nepatogumus patiriame visi, bet tai nesitęs amžinai. Valstybė gali parodyti savo brandą, jei gautas pamokas išmoks, o atsiradusias galimybes išnaudos. Tikiu, kad taip ir bus. Linkiu visiems išlikti sveikiems ir kūrybingiems.

Linas Sesickas yra advokatų kontoros GLIMSTEDT partneris bei Bankų ir finansų praktikos vadovas, Lietuvos investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas

Komentaras publikuotas naujienų portale Verslo žinios

Užsisakykite svarbiausias naujienas

Glimstedt dokas

Verslo poreikiams pritaikyti, patyrusių advokatų parengti, aukštos kokybės dokumentai greitai ir už prieinamą kainą. Be įsipareigojimų ar registracijų. Glimstedt dokas