Neliečiamojo kapitalo fondai jau ir Lietuvoje

Aukoti pinigus vienkartiniams tikslams ar investuoti, kad iš gautų pajamų būtų finansuojami dešimtmečių projektai? Garsiausi pasaulio labdaros ir paramos fondai renkasi antrą kelią. Jau ir Lietuvoje yra verslininkų, kurie tam skiria milijonus.

Lietuvoje filantropija įprastai atrodo taip, kad aukotojas skiria lėšų ar turto paramos reikalingiems, kurie tučtuojau visą skirtą paramą „pravalgo“ netiesiogine, o, priklausomai nuo skirtos paramos, galbūt ir tiesiogine to žodžio prasme. Būtent toks likimas kasmet ištinka absoliučią daugumą paskirstomų paramos gavėjams 2 % gyventojų pajamų mokesčio, dėl kurių pagal jau susiklosčiusią praktiką yra pastoviai „reketuojami“, pavyzdžiui, darželinukų ar moksleivių tėvai. Tuo tarpu Vakaruose paplitę neliečiamojo kapitalo fondai (angl. endowments) valdo paaukotas (neretai – testamentu) lėšas siekdami investicijų grąžos, iš kurios finansuojamas konkretus projektas ar kilnus tikslas, kuriam reikalinga parama (mokymo įstaigos, senelių namai, bažnyčios ir t.t.).

2010 m. sausį situacija ėmė keisti į gerąją pusę ir Lietuvoje, kuomet Vyriausybė patvirtino Nevyriausybinių organizacijų plėtros koncepciją, kuria buvo siekiama, be kita ko, sudaryti prielaidas neliečiamojo kapitalo fondams steigti. Koncepcijos pagrindu 2012 m. birželį buvo priimta ir 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Labdaros ir paramos fondų įstatymo redakcija – Lietuvoje veikiantiems labdaros ir paramos fondams, sekant daugelio Europos ir pasaulio šalių pavyzdžiais, atsirado galimybė kaupti, valdyti ir investuoti neliečiamąjį kapitalą.

Kas tas neliečiamojo kapitalo fondas

Labdaros ir paramos fondo neliečiamasis kapitalas – tai fondui perduotos ir nuo kito jo turto neribotam laikui atskirtos lėšos, iš kurių investavimo gautas pajamas fondas naudoja savo įstatuose numatytiems visuomenei naudingiems veiklos tikslams įgyvendinti. Tokio tipo neliečiamojo kapitalo fondai yra paplitęs labdaros ir paramos modelis Vakarų pasaulyje – pavyzdžiui,tiek, Nobelio fondas, iš kurio kasmet išmokamos premijos Nobelio laureatams, tiek Billo ir Melindos Gatesų fondai veikia kaip neliečiamojo kapitalo fondai. Galiausiai, ypač JAV, dauguma universitetų Vakaruose turi savo neliečiamojo kapitalo fondus, kuriems tų universitetų absolventai noriai aukoja lėšas. Daugiau nei 80 tokių JAV veikiančių universitetinių fondų jau turi sukaupę mažiausiai po 1 milijardą JAV dolerių neliečiamojo kapitalo, tuo tarpu didžiausių iš jų – Harvardo ir Jeilio universitetų neliečiamojo kapitalo fondų valdomos sumos skaičiuojamos dešimtimis milijardų JAV dolerių (žr. 1 lentelę).

Šių dviejų universitetų neliečiamojo kapitalo fondai veikia jau daugiau kaip 40 metų ir tam tikrais atvejais tampa kelrodžiu kitiems investuotojams. Pavyzdžiui, Jeilio universiteto fondas ir jam dar nuo 1985 vadovaujantis Davidas Swensenas pradėjo alternatyvaus investavimo erą.

Neliečiamojo kapitalo fondų užuomazgos Lietuvoje

Tam, kad neliečiamojo kapitalo fondas būtų suformuotas, labdaros ir paramos fondo dalininkai turi priimti atitinkamą sprendimą – dėl neliečiamojo kapitalo formavimo. Minimalus neliečiamasis kapitalas, kad toks fondas būtų laikomas įsteigtas ir būtų galima pradėti jį valdyti – 72 405 eurai, kuris turi būti suformuotas ne vėliau kaip per 3 metus nuo sprendimo dėl neliečiamojo kapitalo formavimo registravimo. Neliečiamasis kapitalas gali būti formuojamas ir pradedamas valdyti tiek paties fondo, tiek paramos teikėjų iniciatyva – asmeniui palikus testamentu tam tikrą sumą fondo būtent neliečiamajam kapitalui, fondui tektų nuspręsti, ar imtis ji formuoti, jei tokios iniciatyvos nebuvo imtasi iki tol.

Internete galima aptikti bent keletą Lietuvos labdaros ir paramos fondų, kurie jau įregistravo savo sprendimus dėl neliečiamojo kapitalo formavimo. Vienas žymiausių iš jų – Vilniaus universiteto fondas, kuris nuo pat pradžių suformavo 1 mln. EUR neliečiamąjį kapitalą, jo valdybai pirmininkauja Alvydas Žabolis, lėšų jam skyrė Antanas Guoga. Per 3 metus šis fondas tikisi sukaupti 10 mln. EUR. Jame įsteigta ir Globėjų taryba, kuri, be kita ko, pataria fondo veiklos politikos klausimais, reprezentuoja ir pristato esmines fondo vertybes.

Kodėl būtent 72 405 EUR?

Kaip minėta, minimalus neliečiamasis kapitalas, kad toks fondas būtų įsteigtas, – 72 405 eurai. Ši neapvali suma atsirado konvertavus anksčiau buvusią 250 000 litų sumą į eurus. 250 000 litų buvo pasirinkta kaip minimali suma, kadangi investuodamas mažesnę sumą labdaros ir paramos fondas patirtų didesnes neliečiamojo kapitalo valdymo sąnaudas nei gautų pajamų, kurios galėtų būti panaudotos fondo įstatuose nustatytiems visuomenei naudingiems tikslams įgyvendinti. Mažesnėms sumoms taikyti neliečiamojo kapitalo valdymo režimą būtų tiesiog neracionalu, galiausiai fondai su mažesniu valdomu neliečiamuoju kapitalu laikomi ne itin patikimais ir stabiliais.

Kol suformuojamas neliečiamasis kapitalas…

Nors 72 405 eurai gali atrodyti nemaža suma, augant filantropijos kultūrai Lietuvoje, tampa vis realiau, kad bet kuris labdaros ir paramos fondas galės ją sukaupti per 3 metus. Šiuo pradinio neliečiamojo kapitalo kaupimo laikotarpiu lėšos, skirtos neliečiamajam kapitalui formuoti, jau gali būti investuojamos į banko ar kredito unijos indėlius, kuriuos pareikalavus galima atsiimti, arba Vyriausybės vertybinius popierius. Palūkanos, gautos investavus lėšas, skirtas neliečiamajam kapitalui formuoti, paramos teikėjo nurodymu arba, nesant aukotojo nurodymo, dalininkų sprendimu, gali būti įskaitomos į formuojamą neliečiamąjį kapitalą arba naudojamos fondo įstatuose nustatytiems visuomenei naudingiems tikslams.

Jei nepavyksta surinkti pradinio kapitalo?

Jeigu per 3 metus nuo sprendimo dėl neliečiamojo kapitalo formavimo įregistravimo fondas surenka mažiau neliečiamojo kapitalo, negu nustatyta minimali suma, arba surenka, tačiau nepradeda jo valdyti, apie tai pranešama Juridinių asmenų registrui, kur įrašoma atitinkama informacija – arba kad neliečiamasis kapitalas nebuvo suformuotas, arba kad jis buvo suformuotas, bet nepradėtas valdyti. Tokiais atvejais, neliečiamajam kapitalui formuoti skirtos lėšos privalo būti panaudotos paramos teikėjų nurodytiems fondo įstatuose nustatytiems visuomenei naudingiems tikslams įgyvendinti, jeigu šie konkretūs tikslai numatyti paramos sutartyje ar testamente. Jeigu konkrečių tikslų paramos sutartyje ar testamente nenumatyta, neliečiamajam kapitalui formuoti skirtos lėšos būtų panaudojamos fondo įstatuose nustatytiems visuomenei naudingiems tikslams įgyvendinti. Atitinkamai, aiškumo dėlei, pažymėtina, kad labdaros ir paramos fondas gali valdyti tiek neliečiamąjį, tiek „liečiamąjį“ kapitalą. 

Neliečiamojo kapitalo valdymas

Suformavus neliečiamąjį kapitalą, fondo dalininkai priima sprendimą pradėti neliečiamojo kapitalo valdymą ir fondo įstatuose nustatyta tvarka sudaroma valdyba iš mažiausiai trijų asmenų. Fondas apie dalininkų sprendimą pradėti neliečiamojo kapitalo valdymą praneša Juridinių asmenų registrui, pateikdamas minėtą sprendimą, nuo kurio įregistravimo fondas turi teisę pradėti valdyti neliečiamąjį kapitalą. Valdybos turėjimas yra privalomas reikalavimas Labdaros ir paramos fondui, valdančiam neliečiamąjį kapitalą. Būtent valdyba tokiame fonde yra atsakinga už lėšų investavimo strategijos įgyvendinimą, lėšų investavimo ir valdymo tikslų pasiekimą. Valdybos nariai turi būti nepriekaištingos reputacijos, turėti aukštąjį išsilavinimą ir patirties finansų ar turto valdymo srityse.

Jau suformuotas neliečiamasis kapitalas gali būti didinamas iš jį investuojant gaunamų pajamų, bet ne daugiau kaip 50 %, arba iš naujų aukotojų įnašų būtent neliečiamajam kapitalui. Fondo administravimui gali būti panaudojama ne daugiau kaip 5 % iš neliečiamojo kapitalo investavimo per metus gautų pajamų, kurie įskaitomi į bendrą fondo administravimo išlaidų sumą, kuriai negali būti skiriama daugiau kaip 20 % per tuos metus gautų pajamų, įskaitant ir to fondo „liečiamajam“ kapitalui skiriamas lėšas.

Tais atvejais, kai neliečiamąjį kapitalą sudarančios lėšos investuojamos ne į banko ar kredito unijos indėlius arba Vyriausybės vertybinius popierius, į vieną investavimo objektą gali būti investuojama ne daugiau kaip 20 % neliečiamąjį kapitalą sudarančių lėšų. JAV veikiančių neliečiamojo kapitalo fondų investicijos įprastai dar labiau diversifikuojamos.  

Galiausiai investuojant neliečiamąjį kapitalą turi būti užtikrintas interesų konfliktų vengimas – neliečiamąjį kapitalą sudarančios lėšos negali būti investuojamos į fondo dalininkų, valdymo ir kolegialių organų narių, fonde dirbančių asmenų, paramos teikėjų ar su jais susijusių asmenų turtą. Šis apribojimas nebūtų taikomas paramos teikėjams (fiziniams asmenims), skyrusiems fondui 2 % gyventojų pajamų mokesčio. Investuojant neliečiamąjį kapitalą gaunamos labdaros ir paramos fondo pajamos neapmokestinamos pelno mokesčiu.

Neliečiamojo kapitalo valdymas laikomas pasaulyje paplitusia, pasitikėjimą pelniusia, skaidria ir ilgalaike filantropijos forma, leidžiančia asmens-aukotojo testamentu ar dar jam esant gyvam paaukotoms lėšoms dirbti, uždirbti ir remti kilnų tikslą neribotą laiką. Tokiu būdu užtikrinama, kad perduotas turtas išlaikomas ilgą laiką, nesibaiminama dėl neracionalaus jo panaudojimo, kas automatiškai sąlygoja didesnių sumų pritraukimą į labdaros ir paramos fondus, lengvėja lėšų paieška, nes jos traktuojamos kaip ilgalaikė investicija, o ne vienkartinė parama. Galiausiai, neliečiamas kapitalas investuojamas į verslo projektus, tuo pačiu skatinant vietos ekonomiką.

Viešojoje erdvėje girdime apie vis naujus Lietuvos labdaros ir paramos fondus, priimančius sprendimus dėl neliečiamojo kapitalo formavimo, tad prognozuotina, kad tokių fondų, veikiančių Lietuvoje, matysime vis daugiau.

1 lentelė

2 lentelė

3 lentelė

Sebastian Okinczyc, advokatų kontoros GLIMSTEDT teisininkas

Straipsnis publikuotas žurnale „Investuok“