Advokatų kontoros „Bernotas ir Dominas GLIMSTEDT“ teisininkė, advokatė Eglė Krikščiūnienė
Kovo 19 d. Lietuvos bankas patvirtino naujus Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir
atsakingojo skolinimo nuostatus, nuo šių metų liepos 1 d. pakeisiančius Vartojimo kredito mokumo
vertinimo principus.
Lietuvos bankas ėmėsi griežtinti vartojimo kreditų išdavimo sąlygas, įtvirtindamas debt-to-income
principą, t. y. finansinių įsipareigojimų dydis buvo susietas su vartojimo kredito gavėjo pajamomis.
Jau nuo liepos 1 d. vartojimo kreditai nebegalės būti suteikiami asmenims, kurių finansiniai
įsipareigojimai viršija 40 proc. pajamų. Taigi asmeniui, gaunančiam 1 000 Lt pajamų, negalės būti
suteikiamas didesnis nei 400 Lt vartojimo kreditas.
Vartojimo kredito davėjai nuo šiol turės vertinti ne mažiau kaip keturių mėnesių vartojimo kredito
gavėjų pajamas, taip pat ne tik esamas, bet ir būsimas pajamas. Be to, privalės būti atsižvelgiama ir
į vartojimo kredito gavėjo šeimos (sutuoktinio ir nepilnamečių vaikų) pajamas, išlaidas ir finansinius
įsipareigojimus.
Nuostatai įtvirtino ir kai kurias detalesnio reglamentavimo reikalaujančias nuostatas. Tais atvejais,
kai bus reikšmingai didinama vartojimo kredito suma, vartojimo kredito davėjas privalės iš naujo
vertinti vartojimo kredito gavėjo galimybes vykdyti prisiimamus finansinius įsipareigojimus.
Nuostatuose įtvirtintas „reikšmingas“ vartojimo kredito sumos didinimas nėra apibrėžtas nei
pačiuose nuostatuose, nei kituose teisės aktuose. Atitinkamai, kilus ginčui tarp vartojimo kredito
sutarties šalių ir / ar vartojimo kredito davėjo bei priežiūros institucijos, vartojimo kredito sumos
didinimo reikšmingumas būtų įrodinėjamas bei vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju.
Dar viena diskutuotina nuostata dėl kredito gavėjų, kurių pajamos gali gerokai kisti (pavyzdžiui,
dividendų, pajų pajamos, nekilnojamojo turto pajamos, pajamos iš investicinės veiklos arba
nekilnojamojo turto pardavimo pajamos ir pan.) arba dėl kurių pajamų tvarumo abejojama.
Nuostatai numato, kad tokie kredito gavėjai vertinami konservatyviau. Ši nuostata pakankamai
abstrakti, todėl praktikoje, tikėtina, gali kilti sunkumų ją įgyvendinant. Nuostatai nedetalizuoja,
kaip iš tiesų reikėtų elgtis vartojimo kredito davėjui, jei, pavyzdžiui, dėl vartojimo kredito
suteikimo kreipiasi asmuo, gaunantis pajamas tik iš nekilnojamojo turto nuomos – ar turėtų būti
papildomai reikalaujama finansinių įsipareigojimų užtikrinimo, ar pajamų ir finansinių įsipareigojimo
santykis turėtų būti didesnis ir pan.
Įgyvendindami naujus nuostatus, visi vartojimo kredito davėjai privalės patvirtinti taisykles,
užtikrinančias atsakingojo skolinimo laikymąsi, tinkamą vartojimo kredito gavėjų mokumo
vertinimą, bei vadovautis jomis savo veikloje.
Be to, buvo įtvirtintas draudimas skatinti neatsakingąjį skolinimą, t. y. vartojimo kreditų teikimą,
tinkamai neįvertinus vartojimo kredito gavėjo galimybių vykdyti prisiimtus finansinius
įsipareigojimus. Naujais nuostatais uždrausta ne tik skolinti neatsakingai, bet ir skleisti bet kokią
informaciją (taip pat ir reklamą), skatinančią ir / ar galinčią skatinti neatsakingą skolinimą.
Lietuvos bankas galės taikyti Vartojimo kredito įstatyme įtvirtintas baudas vartojimo kredito
davėjams, nesilaikysiantiems Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo
nuostatų (1 000–30 000 Lt, pakartotinio pažeidimo atveju – iki 120 000 Lt).
Nepaisant to, kad dalis Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo
nuostatų reikalauja detalesnio reglamentavimo, Lietuvos bankas, priimdamas naujus nuostatus,
aiškiai išreiškė poziciją dėl vartojimo kreditų išdavimo tvarkos griežtinimo.
