2020 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) priėmė nutartį[1], kurioje pasisakė dėl galimybės tikslinti ne su tiekėjo kvalifikacija susijusius viešojo pirkimo metu pateikto pasiūlymo duomenis arba, teisine kalba, „pasiūlymą siaurąja prasme“.
Nemažai diskusijų viešoje erdvėje sulaukusį LAT pateiktą pasiūlymo tikslinimo taisyklių išaiškinimą siūloma traktuoti kaip pakeitusį ligšiolinę „pasiūlymo siaurąja prasme“ vertinimo praktiką, pagal kurią buvo draudžiama tikslinti kitus nei su tiekėjo kvalifikacija, pašalinimo pagrindų nebuvimu ir tiekėjo dalyvavimo viešajame pirkime formos aspektais susijusią pasiūlymo dalį.
Iš tiesų, pagal viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką, perkančioji organizacija turi teisę prašyti tiekėjo patikslinti su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, sutarties vykdymo sąlygomis ar pasiūlymo kaina susijusią pasiūlyme nurodytą informaciją tik tokiu atveju, jei tokių pakeitimų pasiūlyme padarymas nepakeičia pasiūlymo kainos ar kitų pasiūlymo aspektų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų tokius reikalavimus atitinkančiu. Kitaip tariant, pasiūlymo „siaurąja prasme“ tikslinimas turi apsiriboti neesminių pasiūlymo aspektų paaiškinimu ir aritmetinių klaidų taisymu. Tokie pakeitimai turi būti redakcinio pobūdžio, objektyviai nustatytini ir paprastai ištaisytini. Jei trūkumui ištaisyti pakankamo išaiškinimo nepakanka, o reikia pasiūlymą papildyti papildomais duomenimis, toks taisymas yra draudžiamas. Be to, taisymas turi būti objektyvaus pobūdžio ir nepriklausyti nuo taisymą atliekančio subjekto.
Siekiant tinkamai suprasti LAT sprendimo esmę, svarbu įvertinti bylos faktines aplinkybes. Ne veltui pats LAT nurodė, kad nagrinėjamas atvejis „<..> akivaizdžiai išsiskiria iš įprastinių tokio pobūdžio ginčų, kuriuose tiekėjams ribojamos galimybės pasitaisyti, kai jie dėl pasiūlymo siaurąja prasme dalies arba nepateikia atitinkamų duomenų (dokumentų), arba šie pateikti su esminiais trūkumais <..>“
Pasiūlyme, pažodžiui atkartojant pirkimo sąlygų formuluotę, buvo nurodyta, jog darbų papildomos garantijos terminas yra „nuo 2 metų“. Kita vertus, iš pirkimo sąlygų buvo galima suprasti, kad pasiūlyme turėjo būti nurodytas konkretus garantijos terminas. Nors vėliau tiekėjas savo iniciatyva (po pasiūlymų vertinimo pabaigos) patikslino garantijos terminą nurodydamas, kad jis yra 2,1 metų, perkančioji organizacija jo pasiūlymą atmetė. Tokį sprendimą perkančioji organizacija grindė tuo, jog keičiant papildomos garantijos terminą yra keičiama pasiūlymo esmė, o toks pasiūlymo trūkumas (nekonkretus garantijos terminas) yra netikslintinas.
LAT su perkančiosios organizacijos pozicija, pagal kurią ji iš karto tvirtai nusprendė, jog aptariama klaida netaisytina, nesutiko.
LAT atkreipė dėmesį į šias teisiniam vertinimui svarbias bylos aplinkybes:
LAT vertinimu, tokioms „teisiškai ydingoms“ situacijoms ir turi būti taikomos pasiūlymų patikslinimo instituto (Viešųjų pirkimų įstatymo 55 straipsnio 9 dalies) taisyklės.
LAT taip pat nurodė, kad leidimas patikslinti pasiūlymą tokiu atveju nebūtų suteikęs tiekėjui nepagrįsto konkurencinio pranašumo kitų pirkimo dalyvių atžvilgiu ir padidintų ūkio subjektų tarpusavio konkurenciją.
Teisės aktuose neįtvirtinta absoliuti perkančiųjų organizacijų pareiga dėl bet kokio pobūdžio tiekėjų pasiūlymų siaurąja prasme trūkumo juos atmesti. Priešingai – viešųjų pirkimų teisėje įtvirtinta perkančiųjų organizacijų pareiga spręsti, ar ir kaip reikia tiekėjams patikslinti savo pasiūlymų trūkumus. Dėl šios priežasties, LAT nurodė, kad leidimas ar draudimas paaiškinti, patikslinti pasiūlymą siaurąja prasme – bet kokiu atveju negali būti nesuderinamas su proporcingumo, protingumo, sąžiningumo imperatyvais, nes perkančiosios organizacijos diskrecija iš esmės reiškiasi ne sprendimu leisti arba ne tiekėjui paaiškinti pasiūlymą, o įvertinimu, ar pasiūlymo trūkumo pobūdis leidžia jį pataisyt.
Taigi, perkančioji organizacija bet kuriuo atveju turi vertinti ar tiekėjui gali būti leidžiama ištaisyti konkretų pasiūlymo trūkumą.
LAT priminė, kad iš esmės visos VPĮ normos skirtinga apimtimi turi būti taikomos, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus, turinio viršenybės prieš formą principą, sąžiningos ir veiksmingos tiekėjų konkurencijos imperatyvą. Dėl šios priežasties, LAT vertinimu, pasiūlymo (siaurąja prasme) tikslinimo taisyklės taikymas negali būti apribotas išimtinai gramatinėms (lingvistinėms) ar panašaus pobūdžio mažareikšmėms tiekėjų pasiūlymų atitikties vertinimo klaidoms taisyti.
Tam tikrais atvejais atitinkamus pasiūlymo trūkumus galima šalinti taisant ar pildant pasiūlymą ar atskirus jo duomenis, kiek tai nelemia naujo pasiūlymo pateikimo. Pasak LAT, tiek naujų duomenų pateikimas, tiek pateiktų pakeitimas nėra absoliučiai neleistini, svarbiausia, kad nebūtų atlikta esminio pasiūlymo pakeitimo (de facto nepateikta nauja oferta).
LAT priminė, kad prašymas paaiškinti pasiūlymą negali būti skirtas ištaisyti situacijai, kai nepateikta dokumento ar informacijos, kurių reikalauta pagal pirkimo dokumentus. Tokiu atveju nėra pagrindo taikyti ir spręsti dėl turinio viršenybės prieš formą principo, nes pasiūlymo, atitinkančio pirkimo sąlygų reikalavimus, tiekėjas apskritai nepateikė.
Apibendrinant, LAT atkreipė dėmesį į pakankamai aiškų teisinį reguliavimą, pagal kurį absoliutaus draudimo tiekėjams tikslinti kitus nei su jų kvalifikacijos vertinimu ir pašalinimo pagrindų nebuvimu susijusius pasiūlymo aspektus nėra.
Teisė tikslinti pasiūlymą „siaurąja prasme“ turėtų būti suteikiama išskirtiniais atvejais individualaus perkančiosios organizacijos atlikto vertinimo pagrindu ir tik tada, jei tokiu leidimu konkrečiam tiekėjui nėra suteikiamas pranašumas kitų tiekėjų aspektu.
Teisė tikslinti pasiūlymą nesuteiktina, jei ketinama taisyti pirminio pasiūlymo neatitiktis pirkimo sąlygų reikalavimams pateikiant naujus dokumentus ar informaciją, kurie nebuvo pateikti kartu su pirminiu pasiūlymu.
Straipsnio autorius Feliksas Miliutis, advokatų kontoros „Glimstedt” advokatas, ekspertas.
[1] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020.
