ES investicijos UAB „DEVOLD“ energetiniam efektyvumui
Advokatų kontoros „Glimstedt” klientė UAB „DEVOLD” įgyvendina projektą „Atsinaujinančios energijos išteklių diegimas UAB „DEVOLD“ ga…
Ūkio ministerija paskelbė Konkurencijos įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo perkeliama ES direktyva dėl žalos atlyginimo už konkurencijos teisės pažeidimus Nr. 2014/104/ES. Projekte numatyta, kad visos direktyvos nuostatos perkeliamos į Konkurencijos įstatymą, o kitų įstatymų pakeitimų nenumatoma.
Ūkio ministerija prognozuoja, kad, įsigaliojus naujai Konkurencijos įstatymo redakcijai, teismai per metus išnagrinės iki 50 bylų dėl žalos už konkurencijos teisės pažeidimus atlyginimo – tai kone dešimt kartų daugiau nei šiuo metu Konkurencijos taryba per metus atlieka tyrimų. Konkurencijos tarybos darbotvarkė ir inicijuojamų tyrimų skaičius priklauso nuo pačios Tarybos patvirtinto veiklos prioriteto, pagal kurį Konkurencijos taryba atlieka tyrimus ar imasi kitų veiksmų, jei toks įsikišimas gali reikšmingai prisidėti prie veiksmingos konkurencijos apsaugos ir taip užtikrinti didesnę vartotojų gerovę. Taigi privačių asmenų indėlis į sąžiningos konkurencijos apsaugą dėl numatomų pakeitimų gali būti reikšmingesnis.
Esminėmis naujovėmis laikytina karteliniais susitarimais padarytos žalos prezumpcija, ilgesnė ieškinio senatis, aktyvus teisėjų vaidmuo apskaičiuojant žalą bei išreikalaujant įrodymus bei teisė susipažinti su konkurencijos priežiūros institucijų (įskaitant Konkurencijos tarybą) turima informacija.
Beveik solidarioji atsakomybė
Projekte numatyta, kad žalą patyrę asmenys turės teisę į visišką žalos atlyginimą, o bendrai pažeidimą padarę ūkio subjektai už visą dėl pažeidimo padarytą žalą atsako solidariai.
Kartu įtvirtinamos išimtys, dėl kurių apribojamas žalos išieškojimas iš bet kurio pažeidėjo. Antai projekte nurodoma, kad pažeidimą padariusi maža arba vidutinė įmonė atsako tik savo tiesioginiams ir netiesioginiams pirkėjams, t.y. neatsako už kito pažeidimo dalyvio padarytą žalą. Maža ar vidutine įmone laikoma ne didesnę nei 50 mln. eurų metinę apyvartą ir mažiau nei 250 darbuotojų turinti bendrovė, o tokios yra dauguma Lietuvos bendrovių. Tad solidariosios atsakomybės taikymas Lietuvoje bus ribotas.
Žalos dydį padės nustatyti teismai
Svarbiausia naujovė – prezumpcija, jog dėl draudžiamo susitarimo tarp konkurentų (t.y. „tikslo“ pažeidimų) yra padaroma žala. Iki šiol atsakovai tiesiog gali neigti bet kokį žalos egzistavimą ir dėl įrodymų trūkumo ieškiniai dėl žalos atlyginimo nėra patenkinami.
Taigi esant Konkurencijos tarybos nutarimui ar Europos Komisijos sprendimui, kuriuo nustatomas draudžiamas susitarimas (išskyrus „poveikio“ pažeidimus), ieškovui tereikės įrodyti žalos dydį. Pavyzdžiui, susitarimo dėl kainų nustatymo atveju žalą sukelia dėl susitarimo atsiradęs papildomas antkainis. Europos Komisijos duomenimis, vidutinis tokių kartelių papildomas antkainis pakelia prekės kainą apie 20 procentų.
Vienas pagrindinių direktyvos perkėlimo uždavinių – nustatyti konkurencijos teisės pažeidimais padarytos žalos dydžio įvertinimo taisykles. Direktyvoje tokių taisyklių nėra. Lietuvai gaires suteikia ESTT praktikoje įtvirtintas reikalavimas, kad nacionalinių taisyklių dėl žalos dydžio nustatymo taikymas neturėtų būti praktiškai neįmanomas arba pernelyg apsunkinti galimybių pasinaudoti teise į kompensaciją už patirtą žalą dėl konkurencijos teisės pažeidimo.
Įgyvendindami šį reikalavimą, Konkurencijos įstatymo pakeitimo projekto rengėjai numatė, kad, ieškovui susidūrus su žalos nustatymo sunkumais, konkurencijos teisės pažeidimais padarytą žalą apskaičiuos teismai. Pastarieji turės galimybę skirti teismo ekspertizę dėl žalos nustatymo. Visgi patirtis byloja, kad teismo ekspertizės dėl žalos už konkurencijos teisės pažeidimus nustatymo trunka gana ilgai. Pavyzdžiui, 10 metų trukusioje UAB „Klevo lapas“ ir AB „ORLEN Lietuva“ byloje teismo ekspertų išvados parengimas užtruko keletą metų.
Itin svarbu pažymėti, jog tais atvejais, kai šalys neturi įrodymų, numatoma teismo teisė išreikalauti įrodymus iš kitų asmenų ar Konkurencijos tarybos. Todėl, priešingai nei įprastose civilinėse bylose, teisėjai turės teisę imtis aktyvios įrodymų paieškos.
Žalos perkėlimas
Neretai tiesioginiai konkurencijos pažeidimų klientai antkainį „perkelia“ savo klientams („netiesioginiams klientams“ konkurencijos pažeidėjo atžvilgiu), todėl antkainis gali nukeliauti tolyn per kelis ūkio subjektus iki pat paskutinio vartotojo. Atsižvelgiant į šį permokos perkėlimą, projekte numatyta, kad teisę į žalos atlyginimą turi ir netiesioginiai pažeidėjų klientai.
Tiek tiesioginių, tiek netiesioginių klientų keliamų reikalavimų atžvilgiu numatoma, kad teismas privalės įvertinti, ar permokos dalis (ir koks jos dydis) buvo perkeltas ieškovo pirkėjams ir atitinkamai mažinti kompensacijas ieškovui.
Tais atvejais, kai ieškovas yra netiesioginis pirkėjas, jis turi pareigą įrodyti permokos perkėlimo (iš pažeidėjo pirkėjo) faktą ir apimtį, atsižvelgiant į komercinę praktiką, pagal kurią kainos padidėjimas perkeliamas tolesnei tiekimo grandinės grandžiai. Siekiant palengvinti netiesioginio pirkėjo padėtį civiliniame procese, antkainio perkėlimas netiesioginiam pirkėjui preziumuojamas, jei dėl konkurencijos teisės pažeidimo pažeidėjo tiesioginis pirkėjas permokėjo už prekes.
Atsižvelgiant į šias projekto nuostatas, reikalavimus atlyginti žalą galės teikti visi pirkėjai, įsigiję prekių, tapusių tokio pažeidimo objektu, arba prekių, pagamintų iš pažeidimo objektu esančių žaliavų, arba prekių, kurios yra parduodamos kartu su pažeidimo objektu esančiomis prekėmis. Pavyzdžiui, jei susitarimas tarp konkurentų nustato variklių kainas, automobilių su šiais varikliais pirkėjai galės reikšti reikalavimus susitarimo šalims – variklių, o ne automobilių gamintojams.
Ilgesnis senaties terminas
Projektu perkeliamas direktyvoje numatytas 5 m. senaties terminas pateikti ieškinius dėl žalos atlyginimo (šiuo metu tokiems ieškiniams taikomas 3 m. senaties terminas).
Siekiant palengvinti teismų naštą, numatomos paskatos spręsti ginčą derybomis ar mediacijos būdu. Ieškinio senaties terminas bus sustabdomas, kol ginčas bus sprendžiamas alternatyviais ginčų sprendimo būdais.
Naujos paskatos laikytis Konkurencijos įstatymo
Naujos Konkurencijos įstatymo redakcijos įsigaliojimas numatytas 2016 m. gruodžio 27 d. Neabejotinai nauja Konkurencijos įstatymo redakcija sukels platesnį atgarsį, nes nuo 2015 m. sausio 1 d., Lietuvos teisėje įtvirtinus galimybę reikšti grupės ieškinius, svariausia paskata susilaikyti nuo konkurencijos teisės pažeidimų bus nebe Konkurencijos tarybos skiriamos baudos, o ieškinių grėsmė.
Autorius: GLIMSTEDT teisininkas Jonas Šalna
Straipsnis publikuotas vz.lt