Mokestinis ginčas buvo inicijuotas po to, kai mokesčių administratorius netenkino juridinio asmens prašymo grąžinti pelno mokesčio permoką ir didžiosios jos dalies negrąžino.
Juridinio asmens pelno mokesčio permoka susiformavo po 2016 m. įgyvendintos abipusio susitarimo procedūros tarp Lietuvos Respublikos ir vienos Europos valstybių mokesčių administratorių / kompetentingų asmenų pasiekto abipusio susitarimo, kuriuo naikinamas pelno dvigubas apmokestinimas, remiantis Konvencija dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną (90/436/EEB). Ši konvencija taikoma tais atvejais, kai apmokestinimo tikslais pelnas, kuris yra įskaitytas į susitariančios valstybės įmonės pelną, taip pat yra įskaitytas ar gali būti įskaitytas į kitos susitariančios valstybės įmonės pelną. Visos procedūros esmė visą laiką išliko ta pati – pelno padalijimas tarp susitariančių šalių.
Atsakovas vienašališkai nusprendė juridiniam asmeniui pelno mokesčio permokos negrąžinti, o užskaityti minėtą sumą neva kylančių mokestinių prievolių, susijusių su pelno mokesčiu prie pajamų šaltinio, padengimui, kurios net nebuvo minėto susitarimo objektas.
Lietuvos vyriausiais administracinis teismas, pasisakydamas dėl abipusio susitarimo procedūros rezultato reikšmės, konstatavo, kad „MAĮ (Mokesčių administravimo įstatymo – aut. pastaba) 5 straipsnio 1 dalis aiškiai nustato, kad „jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytos kitokios negu atitinkamų mokesčių įstatymuose apmokestinimo taisyklės ir šios sutartys yra ratifikuotos, įsigaliojusios ir taikomos Lietuvos Respublikoje, tai viršenybę turi minėtose tarptautinėse sutartyse nustatytos taisyklės.“ <…> Tai nagrinėjamu atveju, be kita ko, reiškia, kad aptariamos procedūros rezultato įgyvendinimas nėra ir negali būti siejamas su papildomu reikalavimu atitikti nacionalinėje mokesčių teisėje nustatytas sąnaudų pripažinimo ir (ar) jų priskyrimo sąlygas (nėra jokio pagrindo vertinti, kad abipusio susitarimo procedūros rezultatas lėmė sąnaudų, kaip jos suprantamos pagal PMĮ (Pelno mokesčio įstatymo – aut. pastaba) nuostatas, didinimą).“
Teismas taip pat pažymėjo, jog ginčui aktualios Pelno mokesčio įstatymo nuostatos apibrėžia apmokestinimo pelno mokesčiu momentą, su kuriuo siejamas ir atitinkamų asmens įstatyme numatytų prievolių atsiradimas, todėl jos negali būti aiškinamos plečiamai ir turi būti taikomos griežtai bei tiksliai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Valstybinė mokesčių inspekcija turės tenkinti juridinio asmens prašymą dėl pelno mokesčio permokos grąžinimo pilna apimtimi.
Advokatų kontoros „Glimstedt“ Mokesčių teisės grupė šioje byloje atstovavo juridinį asmenį ir padėjo pasiekti jam palankią teismo nutartį.
Komentaro autorė Agnė Pimpytė yra advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresnioji teisininkė
