Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. balandžio 25 d. nutartyje pasisakė apie ribotą galimybę šalims susitarti dėl iš anksto aptartų nuostolių (angl. liquidated damages) ir nustatė esminius požymius, skiriančius juos nuo netesybų.
Byloje nuomotojas, nuomininkui vienašališkai nutraukus sutartį, prašė priteisti sutartyje nustatyto dydžio kompensaciją, apskaičiuotą pagal negautas pajamas, proporcingas nebaigtam nuomos laikotarpiui. Teismas šią kompensaciją kvalifikavo kaip netesybas, kurias sumažino iki nuomotojo realiai patirtų nuostolių dydžio.
Teismas atsisakė šiuos sutartyje nustatytus mokėjimus laikyti iš anksto aptartais nuostoliais, kvalifikuodamas juos kaip Lietuvos teisinėje sistemoje iš esmės nežinomą institutą.
Teismas nurodė, kad nors bendrosios teisinės sistemos šalyse (pvz., Jungtinėje Karalystėje ir pan.) įtvirtintam iš anksto aptartų nuostolių institutui Lietuvos teisinėje sistemoje artimiausios yra netesybos, tačiau jų esminiai tikslai nesutampa. Iš anksto aptartais nuostoliais pirmiausia siekiama sumažinti išlaidas, susijusias su realiai patirtų nuostolių įrodinėjimu, ir nubrėžti tam tikras sutartį pažeidusios šalies civilinės atsakomybės ribas. Tuo tarpu netesybos yra nukreiptos į minimalių nuostolių atlyginimą, jos gali būti teismo mažinamos, be to, nustatant netesybų sumų pagrįstumą, taikomas retrospektyvus jų vertinimo momentas laiko atžvilgiu.
Nors nutartyje pateikta iš anksto aptartų nuostolių ir netesybų santykio analizė nėra pakankamai išbaigta, pastaroji formuojama praktika akivaizdžiai rodo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vis dar itin atsargiai vertina šalių susitarimus, kuriais siekiama iš anksto suvaldyti rizikas ir išlaidas, susijusias su kompensacijos apskaičiavimu sutarties netinkamo vykdymo atvejais. Teismas yra linkęs naudotis jam suteikta teise kontroliuoti šalių pasirinktos atsakomybės formos ir dydžio pagrįstumą konkrečioje situacijoje. Tai kelia ir ateityje kels dar daugiau klausimų, ar tokia konservatyvi praktika yra proporcinga ir atitinka šalių valios autonomijos principą bei suteikia šalims laisvę pačioms susitarti dėl atsakomybės formų ir apimties.
LAT 2016 m. balandžio 25 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-234-248/2016.
Autorė: doc. dr. Solveiga Palevičienė, LLM, GLIMSTEDT asocijuota partnerė, advokatė
Straipsnis publikuotas vz.lt
