
„Masiva group“ įsigijo „Contribee“ akcijas
Siuntų siuntimo platformą siuskpigiau.lt ir kitus internetinės prekybos verslus vystanti „Masiva group“ įsigijo 100 proc. sutelktinio rėmimo platformo…
Advokatų kontoros GLIMSTEDT asocijuotas partneris Mindaugas Jablonskis
Lietuvos Partnerystės Sutarties (PS) projektas, apibrėžiantis Europos struktūrinių ir investavimo
fondų paramą 2014–2020 m. laikotarpiu 2013 m. birželio 28 d. buvo pateiktas derinimui ir jau yra
gauti Europos komisijos padalinių pastebėjimai. Kritiniais įvardinti kai kurie su energetika susiję
dalykai.
Pastebėta, kad PS projektas referuoja į Europos 2020 tikslus: išmetamo CO2 kiekio mažinimą,
atsinaujinančių išteklių energiją, energijos vartojimo efektyvumą – energijos vartojimo sumažinimą,
bet atkreiptas dėmesys, kad analizuojami poreikiai turėtų būti labiau tiesiogiai susieti su tuo, ką
Europos struktūriniai ir investiciniai (ESI) fondai gali pasiekti Lietuvoje. Tikimasi, kad galutinė PS
identifikuos konkrečias ESI fondų vertes kiekvienam investiciniam prioritetui ir jų įnašą į Europos
2020 tikslus.
Siūloma vengti resursų smulkinimo, siekiant sukurti kritinę resursų masę, užtikrinsiančią tinkamą
poveikį. Susmulkinus finansinę paramą į smulkius projektus, kaip tai buvo 2007-2013 m. laikotarpiu,
Vilniaus ir Kauno elektrinių konversija į biokuro naudojimą negalėtų pasinaudoti ES parama.
Atkreiptas Lietuvos dėmesys, kad analizė, poreikiai, tikslai ir tikėtini rezultatai turėtų būti išryškinti
energijos efektyvumo ir atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) gamybos ir naudojimo skatinimo
prioritetui. Kadangi Lietuvos 2014 – 2020 m. ES struktūrinės paramos veiksmų programos 2013 m.
rugsėjo mėnesio projektas numato šiuos didelės apimties projektus: „1. Vilniaus 3-iosios
kogeneracinių elektrinių modernizavimas (atliekant kuro konversiją į biokurą) ir plėtra; 2. Kauno
Petrašiūnų kogeneracinės elektrinės modernizavimas, Kauno kogeneracinės elektrinės
modernizavimas; 3. Naujo hidroagregato Kruonio HAE įrengimas.“ (tikriausiai turėta omenyje
Vilniaus termofikacinei elektrinei Nr. 3). Anksčiau skelbta, kad lėšų poreikis Vilniaus termofikacinei
elektrinei vertinamas nuo 0,5 mlrd. iki daugiau nei 1 mlrd. litų, o ir naujo hidroagregato Kruonio
HAE įrengimas – 0,4 mlrd. litų. Kauno elektrinių modernizavimo poreikiai taip pat gali būti nemaži.
Įvertinus tai, kad planuojama ne tik esamų elektrinių konversija, bet ir Vilniaus elektrinės plėtra,
toks gausus didelių projektų skaičius gali taip fragmentuoti finansavimą, kad nebus įgyvendinti
projektai, turintys didelį poveikį AEI. Preliminariai energetikos sektoriui (su pastatų renovacija)
numatyta 3,5 mlrd. litų, o AEI plėtrai – 1,1 mlrd. litų, kuriuos gali tekti skirstyti tarp Vilniaus, Kauno
ir Kruonio.
Pastebėta, kad kaimo plėtros srityse, kur reikšmingesnė parama planuojama iš Europos žemės ūkio
kaimo plėtros fondo, Lietuvos PS turėtų labiau specifikuoti poreikius ir plėtros potencialą žemėsmaisto
ūkio ir miškininkystės sektoriuje, įskaitant esminius duomenis dėl Energijos efektyvumo ir
atsinaujinančių energijos išteklių gamybos ir naudojimo skatinimo; aplinkosaugos, gamtos išteklių
darnaus naudojimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos; Tvaraus transporto, pagrindinių tinklų
infrastruktūros skatinimo. Ypač analizuotini Lietuvos atsinaujinantys energetikos ištekliai (esama
situacija ir potencialas), energetinis efektyvumas privačiame ir žemės-maisto ūkio sektoriuje
(dabartinis PS tekstas nukreiptas į gyvenamuosius namus). Neatskleistas bioįvairovės, aukštesnės
pridėtinės vertės žemės ūkio ir išmetamo CO2 kiekio sekvestravimo potencialas miškuose.
Atkreiptas dėmesys, kad Lietuvos pasirinkimas remti tam tikrus AEI (vėjo jėgainių įrengtąją galią iki
2020 m. padidinti iki 500 MW, saulės elektrinių – iki 10 MW, o biologinio kuro elektrinių – iki 224 MW)
labiau nei kitus nėra pakankamai atskleistas. Rekomenduotina labiau pagrįsti Lietuvos pasirinkimą,
tačiau galima daryti prielaidą, kad prašoma laikytis technologinio neutralumo principo, kas netrukdo
remti mažiausiomis sąnaudomis didžiausią vertę sukuriančių AEI, įskaitant energetinių augalų,
biodujų, bioelektros gamybos potencialą.
Pabrėžta, kad mažai dioksido į aplinką išskiriantis ir aplinkai draugiškas transportas, geležinkelių
transporto elektrifikavimas ir modernizavimas, tvaraus ir žaliojo viešojo transporto vystymas yra ES
prioritetas, o vietiniai keliai ir komercinis turizmas turėtų būti finansuojami privačiai.
Atkreiptas dėmesys, kad 0.2% skyrimas iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo energijos
efektyvumui ir AEI skatinimui nelaikomas pakankamu, be to bus vertinama, ar Lietuva patikimai
pademonstravo, kad bent 20% 2014-2020 m. išlaidų ir 30 % išlaidų iš kaimo vystymo fondo skirs
aplinkos ir klimato kaitos priemonėms. Pastebėta, kad AEI nėra energetinio efektyvumo dalis, todėl
šio priemonės vertintinos atskirai. Pasiūlyta atskirti transportą ir energetiką, paprašyta numatyti
decentralizuotos elektros iš AEI gamybos bei šilumos iš AEI gamybos terminus.
Lietuvoje 2013 m. spalio 8-15 d. buvo organizuoti Lietuvos 2014–2020 metų ES paramos prioritetų
viešieji aptarimai, todėl įvertinus ES padalinių ir socialinių partnerių Lietuvoje pasiūlymus Lietuvos
Partnerystės Sutarties projektas bus tikslinamas.