Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį, kurioje nurodė, jog vadovas yra atsakingas už bendrovės dėl netinkamos buhalterinės apskaitos tvarkymo gautą baudą ir turi atlyginti patirtą žalą.
Šioje byloje[i] vadovas bendrovės vardu sudarė nekilnojamųjų daiktų mainų sutartį, išrašė PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodė, kad sandoriui taikomas 0 PVM tarifas. VMI konstatavo, kad sudarytas sandoris turėjo būti apmokestintas 19 proc. pridėtinės vertės mokesčiu ir nustatė bendrovei terminą pašalinti nurodytus trūkumus. Vadovui kreipusis į teisininkus bei gavus išvadas dėl 0 PVM tarifo, VMI inicijavo pakartotinį patikrinimą ir perskaičiavo taikytiną PVM: jį sumažino nuo 155 604, 73 EUR iki 53 732,91 EUR bei įpareigojo sumokėti. Bendrovei nepašalinus trūkumų buvo apskaičiuoti delspinigiai ir skirta bauda.
Teismas konstatavo, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Kai vadovas nevykdo pareigos teisingai ir laiku apskaičiuoti ir sumokėti mokesčius, taikoma civilinė, o ne materialinė atsakomybė, todėl bendrovės vadovui kyla pareiga atlyginti dėl jo kaltės padarytą žalą. Šią pareigą ir jos teisinį pagrindą nustato civilinės, o ne darbo teisės normos, todėl ir atsakomybės ribojimai, taikomi pagal Darbo kodeksą, šiuo atveju netaikomi.
Įstatyme nustatytas pareigas vadovas privalo vykdyti rūpestingai ir kvalifikuotai. Jis neturi galimybės pasirinkti kitokio, nei įstatyme nustatyta, elgesio modelio. Šiuo atveju Teismas konstatavo, kad mokestinio režimo pasirinkimas, dėl kurio kilo ginčas su VMI, po kurio buvo sumažintas mokėtinas PVM, tačiau paskirta bauda ir apskaičiuoti delspinigiai, negali būti vertinamas kaip nepasiteisinęs komercinis sprendimas, verslo rizikos prisiėmimas, ir verslo sprendimų priėmimo taisyklė šiuo atveju negali būti taikoma. Bendrovės pareiga mokėti mokesčius ir šios pareigos tinkamas vykdymas nepatenka į verslo sprendimo kategoriją. Nepaisant to, jog vadovo pastangų dėka buvo pastebimai sumažintas mokėtinas PVM, vadovas neįvykdė pareigos laiku sumokėti mokesčių ir dėl šios priežasties privalo atlyginti Bendrovės patirtą žalą.
Ne vien Buhalterinės apskaitos įstatymas numato vadovo atsakomybę už tam tikrus veiksmus ar neveikimą. Pvz. Administracinių nusižengimų kodeksas numato vadovų atsakomybę už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus. Už kitus administracinius nusižengimus, susijusius su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, atsakomybė taikoma darbdaviams arba „kitiems atsakingiems asmenims“. Jei vadovas nėra delegavęs atitinkamų funkcijų, jis ir bus „atsakingas asmuo“. Už administracinius nusižengimus, susijusius su aplinkos apsauga, gamtos išteklių naudojimu ir paveldo apsauga, atsakomybė taipogi numatoma vadovams. Sąrašą galima tęsti ir tęsti.
Išvados peršasi dvi. Pirmiausia, kyla abejonių dėl vadovų atlyginimo proporcingumo jų atsakomybei, antra – vadovams itin rekomenduotina apsidrausti.
Pabaigoje dar šiek tiek detalių iš aprašytos nutarties. Ieškovas, laimėjęs bylą, buvo tos pačios įmonės akcininkas, valdantis 49 proc. akcijų. Atsakovas, pralaimėjęs bylą, ėjo vadovo pareigas bei valdė 51 proc. įmonės akcijų. Ir taip, abiejų akcininkų pritarimas aukščiau aprašytam sandoriui nurodytomis sąlygomis buvo gautas. Turbūt reikia pasveikinti akcininkus su naujomis galimybėmis sėkmingai bylinėtis.
[i] Civilinė byla Nr. e3K-3-180-378/2017
Karolina Baronaitė-Birmontė, advokatų kontoros GLIMSTEDT vyresnioji teisininkė, advokatė
Straipsnis publikuotas naujienų portale vz.lt
