Pasaulio žiniasklaidoje mirgant bitkoinų ženkliukams, visiems garsiai įkvepiant, kai sumušami kriptovaliutų kainų rekordai, ir atsidūstant, kai seka dideli nuosmukiai, o Lietuvos verslininkams skelbiant apie ICO (pradinis virtualiųjų žetonų platinimas) planus, Lietuvos bankas išreiškė griežtą poziciją, kuri gali sujaukti ne vieno projekto ateitį.
Bankas savo pozicijoje pažymėjo, kad „finansų rinkos dalyviai, teikiantys finansines paslaugas, neturėtų dalyvauti veikloje ar teikti paslaugų?, susijusių su virtualiosiomis valiutomis.” Tuo faktiškai pasakoma, kad finansų rinkos dalyviams su kriptovaliutomis susijusi veikla yra draudžiama, o jos vykdymas gali grėsti net licencijos atšaukimu. Dar daugiau, buvo nubrėžtos gairės, jog finansų rinkos dalyviai, teikdami finansines paslaugas klientams, kurie užsiima veikla, susijusia su virtualiosiomis valiutomis, turėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi pinigų plovimo bei teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų. Tai reiškia, kad dažnu atveju tokiems klientams bus iš viso atsisakoma teikti finansines paslaugas.
ICO taip pat buvo įspraustas į jau egzistuojančio teisinio reguliavimo rėmus nurodant, kurie teisės aktai gali būti taikomi šiai veiklai. Lietuvos bankas neturi galimybių uždrausti piliečiams naudotis kriptovaliutomis, inicijuoti ICO ar pirkti virtualiųjų žetonų ICO metu, tačiau tokią veiklą apsunkino nustatydamas ribojimus finansų rinkos dalyviams.
Reikia pripažinti, kad spekuliacijos kriptovaliutomis ar nereguliuojami ICO gali sukelti nepageidaujamų pasekmių, kurias pajus tiek investuotojai, tiek ir visa finansų sistema. Tačiau banko sprendimas riboti finansų rinkos dalyvių veiksmus yra nevienareikšmis.
Pirmiausia, ši banko pozicija, kaip pažymima pačiame jos tekste, negali būti vertinama kaip oficialus teisės aktų aiškinimas, o ateityje gali susiformuoti ir visiškai kitokia teisminė praktika. Toks ribojimas taip pat atbaidys dalį inovatyvių paslaugų kūrėjų, kurie pasirinks kitas jurisdikcijas, nors jų įgyvendinti projektai galėtų sukurti reikšmingą pridėtinę vertę.
Bet svarbiausia tai, kad Lietuvos bankas lyg ir išsisprendė klausimus „savo kieme“, nurodydamas, ko neturėtų daryti finansų rinkos dalyviai, tačiau tai nereiškia, kad kriptovaliutos ar ICO išnyks ir Lietuvos piliečiai jais nesusivilios.
Esant dideliam neapibrėžtumui ir Lietuvai siekiant tapti inovatyvių technologijų lydere, verta pamąstyti apie kriptovaliutų ir ICO įstatyminio reguliavimo galimybes. Šiuo metu galiojantys teisės aktai ne visada gali būti tinkamas pasirinkimas inovatyviems sprendimams. Naujas teisės aktas galėtų apibrėžti, kokie standartai turi būti taikomi ne tik finansų rinkos dalyviams, bet ir kitiems subjektams, kurie savo veiklą susieja su kriptovaliutomis ar ICO. Dar svarbiau, kad toks teisės aktas galėtų nustatyti ir investuotojų apsaugos mechanizmus.
Suprantama, kad Lietuvos Respublikos teisinis reglamentavimas vargu ar apsaugotų Lietuvos piliečius, investuojančius užsienio valstybėse, tačiau jis galėtų būti pavyzdžiu vertinant ten siūlomus produktus ir jų rizikas.
Komentaro autorius – Linas Sesickas, advokatų kontoros GLIMSTEDT partneris.
Publikuota: Verslo žinios, Nuomonės, 2017-11-19
