Kreditoriaus nežinojimas, kad jo skolininkas bankrutavo kitoje ES valstybėje narėje, neatima galimybės atgauti skolą

Kreditoriaus nežinojimas, kad jo skolininkas bankrutavo kitoje ES valstybėje narėje, neatima galimybės atgauti skolą

Laisvo asmenų judėjimo teisė ES valstybių narių piliečiams suteikia ir galimybę bankrutuoti bet kurioje ES valstybėje narėje. Būtina šios teisės įgyvendinimo sąlyga – skolininko pagrindinių interesų vieta valstybėje narėje, kurioje siekiama bankrutuoti. Praktikoje nereti atvejai, kai fizinis asmuo, ieškodamas palankesnės teisinės padėties jo nemokumo bylai nagrinėti, pasirenka galimybę bankrutuoti užsienyje (vadinamasis bankroto turizmas arba angl. forum shopping). Lietuvoje skolų turinčiam asmeniui pasirinkus bankrutuoti kitoje ES valstybėje narėje, aktualus tampa Lietuvoje esančio jo kreditoriaus  teisių ir interesų apsaugos užtikrinimas.

ES vienos valstybės narės ribas peržengiančius nemokumo procesus reglamentuoja nuo 2017 m. birželio 26 d. pradėtas taikyti naujos redakcijos Reglamentas dėl nemokumo bylų. Tai tiesiogiai visose ES valstybėse narėse (išskyrus Daniją) taikomas teisės aktas.

Remiantis juo, užsienio kreditorius reikalavimus nemokumo byloje kitoje ES valstybėje narėje gali pateikti bet kokia toje valstybėje priimtina ryšio priemone. Jame taip pat įtvirtinta, kad iškėlus nemokumo bylą valstybėje narėje, tos valstybės teismas arba teismo paskirtas nemokumo specialistas nedelsdamas informuoja žinomus užsienio kreditorius.

Kreditoriaus netinkamo informavimo pasekmės – toliau vedama vykdomoji byla

Lietuvoje esančio kreditoriaus teisių pažeidimas paaiškėja vykdymo proceso metu, kai kitoje ES valstybėje narėje bankrutavęs fizinis asmuo kreipiasi į vykdomąją bylą Lietuvoje vedantį antstolį su prašymu nutraukti vykdomąją bylą ir panaikinti taikomus apribojimus. Iš esmės bankrutavę fiziniai asmenys savo prašymą grindžia kitoje valstybėje narėje užbaigtu bankroto procesu. Konkrečiai, minėtame Reglamente įtvirtintu Europos Sąjungos valstybėje priimtų teismo sprendimų automatiniu pripažinimo principu[1].

Atvejus, kai Lietuvoje vykdomąją bylą vedantis antstolis netenkina užsienyje bankrutavusio skolininko prašymo nutraukti vykdomąją bylą Lietuvoje ir skolininkas negali tikėtis skolų nurašymo, iš esmės galima suskirstyti į dvi grupes.

Pirmu atveju, paaiškėjus, kad Lietuvoje esančiam kreditoriui apskritai nebuvo pranešta apie jo skolininkui užsienio valstybėje iškeltą bankroto procesą. Tai laikytina akivaizdžiu kreditoriaus teisių pažeidimu tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu. Tokiu būdu užsienyje bankrutavęs fizinis asmuo dažniausiai siekia išvengti skolų grąžinimo Lietuvos Respublikoje esančiam kreditoriui. ES valstybėje narėje bankrutavusio skolininko nesąžiningumas išaiškėja po jo kreipimosi į Lietuvoje vykdomąją bylą vedantį antstolį. Po tokio skolininko kreipimosi, antstolis standartiškai prašo pateikti informaciją, patvirtinančią, kad Lietuvoje esantis kreditorius buvo tinkamai informuotas apie ES valstybėje narėje iškeltą fizinio asmens bankroto bylą arba valstybių narių nacionalinių teisės aktų nustatyta tvarka buvo įtrauktas į nemokumo procesą. Bankrutavusiam fiziniam asmeniui nepateikus antstolio prašomų įrodymų, tai sudaro pakankamą pagrindą spręsti apie Lietuvoje esančio kreditoriaus neinformavimą apie kitoje valstybėje narėje iškeltą ir pasibaigusį jo skolininko bankroto procesą. Tokiu atveju vykdomoji byla Lietuvoje kitoje valstybėje narėje bankrutavusio skolininko atžvilgiu nėra nutraukiama ir yra tęsiamas skolos išieškojimas.

Kitu atveju, kai kreditoriaus informavimas apie skolininkui kitoje valstybėje narėje iškeltą nemokumo procesą pripažįstamas netinkamu. Dažniausiai tai atvejai, kai valstybės narės bankroto administratorius apie prasidėjusį fizinio asmens bankroto procesą praneša tik Lietuvoje šio skolininko atžvilgiu išieškojimą kreditoriaus naudai vykdančiam antstoliui. Ši situacija taip pat neatitinka Reglamente nustatytų kreditoriaus informavimo taisyklių, todėl skolininkas negali tikėtis vykdomosios bylos užbaigimo ir skolos nurašymo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kreditorių tinkamo informavimo klausimu nuosekliai laikosi griežtos pozicijos

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicija dėl kreditorių interesų, susijusių su Reglamento nuostatomis dėl tinkamo kreditoriaus informavimo, apsaugos užtikrinimo yra nuosekli.

Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog būtina bankrutavusio fizinio asmens atleidimo nuo konkrečios skolos kreditoriui sąlyga yra tokio kreditoriaus ir jo reikalavimo įtraukimas į fizinio asmens bankroto procesą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje iš 2020 m. priimtų nutarčių[2] sprendė, kad tuo atveju, jei taikant Jungtinės Karalystės, kurios teritorijoje buvo iškelta tokio fizinio asmens bankroto byla, teisę paaiškėtų, kad konkretus kreditorius ir jo reikalavimas nebuvo įtrauktas į bankroto procesą, tai reikštų, kad bankrutavusio asmens prievolė tokiam kreditoriui būtų nepasibaigusi ir turėtų būti vykdoma.

Kasacinis teismas vienareikšmiškai yra išaiškinęs ir tai, kad pranešimo išsiuntimas ar dokumentų pateikimas Lietuvoje vykdomąją bylą vedančiam antstoliui apie kitoje valstybėje narėje skolininko vykdomą fizinio asmens bankroto procesą nėra pripažįstamas tinkamu kreditoriaus informavimu, nes kreditoriui nėra užtikrinama reali galimybė dalyvauti bankroto procese. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje pažymėjo, kad kreditorių dalyvavimas tarpvalstybiniame bankroto procese negali priklausyti nuo bankrutavusio asmens skolos išieškojimą kreditoriaus naudai vykdomojoje byloje atliekančio antstolio veiksmų ar pačių kreditorių atidumo, susižinojimo galimybių.

Taigi, tik nustačius, kad Lietuvoje esantis kreditorius buvo tiesiogiai informuotas apie kitoje valstybėje narėje inicijuotą jo skolininko bankroto procesą bei konstatavus, kad kreditoriaus reikalavimas buvo įtrauktas ir patvirtintas fizinio asmens bankroto procese, skolininkas gali tikėtis vykdomosios bylos užbaigimo ir prievolės kreditoriui pasibaigimo Lietuvoje vykstančiame išieškojimo procese.

Kas yra sąžiningas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje bankrutuojantis fizinis asmuo?

Siekiant palengvinti kreditoriaus informavimo pareigą, esant iškeltai tarpvalstybinei bankroto bylai, paprastai vadovaujamasi  Reglamentu patvirtinta standartine Pranešimo apie nemokumo bylą forma. Forma turi būti išsiųsta visiems žinomiems bankrutuojančio fizinio asmens kreditoriams, nepriklausomai kokioje valstybėje narėje šie kreditoriai gyvena, juridinio asmens atveju – vykdo veiklą. Minėta, kad iškėlus nemokumo bylą kreditorių informavimo pareiga tenka nemokumo bylą iškėlusiam valstybės narės teismui ar bankroto administratoriui. Tačiau tinkamas šios pareigos įgyvendinimas neįmanomas be skolininko sąžiningumo, teisingos ir išsamios informacijos apie egzistuojančius kreditorius, tame tarpe – užsienio, operatyvaus pateikimo bankroto administratoriui ar nemokumo bylą iškėlusiam teismui. Būtent taip turi elgtis sąžiningai bankrutuojantis Europos Sąjungos pilietis, kuris iš bankroto proceso turi tikėtis ne atleidimo nuo skolų, o galimybės atkurti savo mokumą, tuo pačiu užtikrinant kreditorių reikalavimų patenkinimą.

Straipsnio autorė Advokatų kontoros Glimstedt teisininkė Deimantė Mamonė, besispecializuojanti ginčų sprendimo ir bankroto srityje.

[1]  Reglamento preambulės 65 punktas, 19 straipsnio 1 dalis.

[2] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-684/2020.

Užsisakykite svarbiausias naujienas

Glimstedt dokas

Verslo poreikiams pritaikyti, patyrusių advokatų parengti, aukštos kokybės dokumentai greitai ir už prieinamą kainą. Be įsipareigojimų ar registracijų. Glimstedt dokas