
„Žabolis ir partneriai“ įsigijo leidyklą „Šviesa“
Didžiausios Baltijos šalių knygų leidybos ir prekybos įmonių grupės Alma littera akcininkas pardavė vadovėlių ir mokomosios literatūros leidyklą „Švie…
Asmens duomenų apsauga yra evoliucija, o ne revoliucija. Dar vienas to įrodymas – Europos Tarybos Konvencija Nr. 108 dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu, kurią iš dalies keičia 2019 m. lapkričio 14 d. Lietuvoje įsigaliojęs protokolas.
Dar 1968 metais Europos Taryba[1] (angl. Council of Europe) priėmė Rekomendaciją Nr. 506 dėl žmogaus teisių ir mokslo bei technologijų raidos, kadangi jau tuomet naujos technologijos, tokios kaip telefoninių pokalbių pasiklausymo įranga, pradėjo kelti grėsmę asmenų teisei į privataus gyvenimo apsaugą.
Ir dar gerokai prieš ES Direktyvą, kurią 2018 metais pakeitė Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, 1981 m. Europos Taryba priėmė Konvenciją Nr. 108 dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu (toliau vadinsiu ją Konvencija 108), kuria siekiama užtikrinti, kad, tvarkant asmens duomenis automatizuotai, visų šalių teritorijose būtų gerbiamos kiekvieno asmens, nepaisant jo tautybės ir gyvenamosios vietos, teisės ir pagrindinės laisvės, o svarbiausia, jo teisė į privatų gyvenimą.
Konvenciją 108 yra ratifikavusios 47 Europos Tarybos narės, tarp jų 28 Europos Sąjungos narės bei Rusijos Federacija, Turkija, Ukraina ir net 6 ne Europos Tarybos narės, pavyzdžiui, Argentina ir Meksika.
Per beveik 40 metų, praėjusių nuo Konvencijos 108 sukūrimo, technologijos bei duomenų rinkimo ir panaudojimo būdai itin pasikeitė. Atsižvelgiant į tai, 2018 m. spalio 10 d. Europos Taryba pristatė Konvenciją 108 papildantį protokolą, kuriuo iš dalies keičiama konvencija dėl Asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu (toliau – Konvencija 108+).
Lietuva Konvenciją 108+ ratifikavo 2019 m. lapkričio 7 d.
Konvencija 108+ nesukuria papildomų reikalavimų, palyginti su BDAR, bet, manytina, palengvins duomenų perdavimą į trečiąsias valstybes.
BDAR draudžia perduoti asmens duomenis į trečiąsias valstybes arba tarptautines organizacijas, nebent:
Perduodant duomenis į valstybę, kuri pripažinta kaip užtikrinanti tinkamą asmens duomenų apsaugos lygį, nereikia imtis papildomų priemonių. Todėl, vertinant iš praktinės pusės, tai yra vienas patogiausių būdų perduoti asmens duomenis į trečiąją valstybę.
BDAR 105 konstatuojamojoje dalyje nurodoma, kad Europos Komisija, vertindama valstybę dėl jos tinkamumo užtikrinti asmens duomenų apsaugą, turėtų atsižvelgti į trečiosios valstybės prisijungimą prie Konvencijos 108 ir jos papildomo protokolo (Konvencijos 108+).
Konvencija 108+ pagrįsta BDAR principais ir duomenų subjektams suteikia teises, tokias kaip, pavyzdžiui, surinktų asmens duomenų ištrynimas ar asmens duomenų rinkimo apribojimas. Konvencijoje 108+ taip pat numatytas reikalavimas turėti vieną arba keletą nepriklausomų duomenų apsaugos priežiūros institucijų.
Tikėtina, kad, Europos Tarybos šalims ratifikavus Konvenciją 108+, asmens duomenų perdavimo į trečiąsias valstybes procesai taps paprastesni. Žinoma, užtruks, kol šalys ratifikuos ir įgyvendins Konvenciją 108+ bei kol Europos Komisija patikrins valstybės tinkamumą.
[1] 1949 m. įsteigta tarpvyriausybinė organizacija, kurią sudaro 47 nariai. Jos svarbiausi tikslai – ginti žmogaus teises ir pliuralistinę demokratiją, padėti įsisąmoninti Europos kultūrinį identitetą ir kelti jo vertę, spręsti visuomenės problemas. Pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra viena iš šios organizacijos institucijų.
***
Raminta Bučiūtė yra advokatų kontoros GLIMSTEDT teisininkė, žiniasklaidos teisės ekspertė, besispecializuojanti duomenų apsaugos, intelektinės nuosavybės bei technologijų, žiniasklaidos ir komunikacijų teisės srityje.
Šis komentaras publikuotas naujienų portale vz.lt
Verslo poreikiams pritaikyti, patyrusių advokatų parengti, aukštos kokybės dokumentai greitai ir už prieinamą kainą. Be įsipareigojimų ar registracijų.