Sutartyse dažnai įtvirtinama vadinamoji kontrolės pasikeitimo nuostata (angl. change of control), kai, esant įmonės akcininkų ar kontrolės pasikeitimams, viena šalis yra įpareigota gauti išankstinį kitos šalies sutikimą. Kontrolės pasikeitimo nuostata dažna tiekimo, kreditavimo, franšizės, lizingo, distribucijos ir kt. sutartyse, kai vienos įmonės organų priimami sprendimai gali turėti reikšmingą įtaką kitos įmonės veiklai, pajamoms ar reputacijai.
Įmonės, sudarydamos sutartis su savo partneriais ar finansiniais investuotojais, šiai nuostatai ne visada skiria pakankamai dėmesio, tačiau, akcininkams nusprendus parduoti įmonę, pritraukti naują investuotoją, pakeisti vadovą, valdybos narius ar pan. paaiškėja, kad įmonės akcininkų ar kontrolės pakeitimams atlikti reikalingas su sandoriu visiškai nesusijusios šalies sutikimas. Tokio sutikimo gavimas dažniausiai būna viena iš akcijų pirkimo / pardavimo sandorio užbaigimo sąlygų.
Lietuvos teisėje nėra įtvirtinta specifinių nuostatų dėl trečiosios šalies sutikimo keičiantis įmonės akcininkams ar kontrolei, o sutikimo ar jo atsisakymo sąlygos dažniausiai iš viso nėra įtvirtinamos net pačiose sutartyse, iš kurių ir kyla tokia pareiga. Dėl to praktikoje kyla neaiškumų, pavyzdžiui, ar visais atvejais franšizės davėjas galėtų atsisakyti išduoti sutikimą franšizės gavėjo akcininkui parduodant dalį savo įmonės akcijų.
Pavyzdžiui, Vokietijos teisėje galioja principas, pagal kurį sutartiniuose šalių santykiuose negalima atsisakyti išduoti sutikimą dėl kontrolės pasikeitimo be „pakankamos“ priežasties. Pakankamumo kriterijui nėra keliami aukšti įrodinėjimo standartai. Iš esmės toks principas abi šalis įpareigoja atsižvelgti į teisėtus ir pagrįstus kitos šalies interesus net ir tuo atveju, jei šalių susitarimas aiškiai įtvirtina pareigą gauti sutikimą esant akcininkų pasikeitimui.
Teismas yra išaiškinęs, kad, esant šalių ginčui dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį būtina vadovautis ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Teismai yra išaiškinę, kad sąžiningumas reikalauja atidumo, rūpestingumo, šalių kooperavimosi, viena kitos informavimo, atsižvelgimo į teisėtus ir pagrįstus kitos šalies interesus ir pan.
Civiliniame kodekse įtvirtinti ir specifiniai sutarčių teisės principai, tarp jų – ir sutarčių vykdymo principas, kai šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti bei kooperuotis ir ją vykdyti kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis aplinkybėmis protingas asmuo.
Sutartyje nesant nuostatų dėl sutikimo išdavimo sąlygų keičiantis įmonės kontrolei, tikėtina, kad teismai vadovautųsi aptartais principais, pagal kuriuos bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareiga vykdant sutartines prievoles tenka abiem sutarties šalims, šalys turi padėti viena kitai įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas, kylančias iš sutarties, informuoti viena kitą apie atsiradusias sąlygas, susijusias su prievolės vykdymu, siekti išvengti ar sumažinti galimus nuostolius.
Ko gero, kaip ir Vokietijoje, atsisakymas išduoti sutikimą negalėtų būti absoliučiai nemotyvuotas, nors tai ir nėra specifiškai įtvirtina sutartyje. Pavyzdžiui, viena šalis gali būti suinteresuota, kad kitos šalies akcininkas išlaikytų daugumą visuotiniame akcininkų susirinkime ir galėtų daryti lemiamą įtaką bendrovės valdymui. Priežastys matyti konkretų akcininką kaip kontrahentrą gali būti įvairios: asmeniniai (pasitikėjimo) santykiai, nepriekaištinga reputacija, žinomas vardas, patirtis tam tikroje srityje, kultūrinis suderinamumas, puikūs veiklos rezultatai ir kt. Kadangi Lietuvoje kol kas teismų praktikos aptariamu klausimu nėra, vienareikšmiškai pasakyti, kokios sutikimo atsisakymo priežastys būtų reikšmingos, bei ar užtenka „pakankamos“ priežasties, ar būtina svarbi“ priežastis, negalima.
Komentaro autorė „Glimstedt“ teisininkė Simona Butkutė dalyvauja įgyvendinant įmonių susijungimų ir įsigijimų bei restruktūrizavimo sandorius
