2018 m. gegužės 4 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kuriuo pripažino, kad Juridinių asmenų registro (toliau – Registro) nuostatos, ribojančios patalpų savininkų teisę išregistruoti buveinę, prieštarauja Konstitucijai.
Iki 2015 m. pabaigos galiojęs teisinis reglamentavimas šių teisių nevaržė. Išregistruoti juridinio asmens buveinę jiems priklausančiose patalpose savininkai galėjo kreipdamiesi į Registro tvarkytoją su atitinkamu prašymu. Jei po tokio kreipimosi juridinis asmuo per 6 mėnesius buveinės nepakeisdavo, Registro tvarkytojas privalėjo šią buveinę išregistruoti ir išsiųsti juridiniam asmeniui pranešimą apie galimą jo likvidavimą.
Tačiau, kaip pažymėjo Vyriausybės atstovai, įvedus tokį liberalų reguliavimą, Registre nuolat daugėjo buveinės neturinčių juridinių asmenų. Tai buvo nesuderinama su Civilinio kodekso (CK) nuostatomis, numatančiomis, jog juridinio asmens buveinė (adresas) yra vienas iš būtinų Registro duomenų.
Problema buvo išspręsta paprastai ir ne valstybės sąskaita: 2015 m. Vyriausybė savo nutarime išdėstė Registro nuostatus nauja redakcija ir nustatė, jog patalpų savininkai gali kreiptis dėl buveinės išregistravimo tik tuo atveju, kai juridiniam asmeniui, kurio buveinę siekiama išregistruoti, yra įregistruotas teisinis statusas „inicijuojamas likvidavimas“ arba „likviduojamas“. 2017 m. nauju nutarimu atvejų sąrašas buvo praplėstas teisiniais statusais „bankrutuojantis“ ir „bankrutavęs“.
Registro tvarkytojui atsisakius išregistruoti buveinę, nes juridinis asmuo neturėjo specifinio nuostatuose nustatyto statuso, pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Teismas savo ruožtu kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar tam tikros Registro nuostatos atitinka Konstituciją.
Konstitucinio Teismo neįtikino Vyriausybės atstovų argumentai, esą patalpų savininko sutikimas leisti registruoti jo patalpose juridinio asmens buveinę jokių aktyvių pareigų nesukuria ir nedaro jokių teisinių kliūčių patalpų savininkui savo nuožiūra valdyti, naudoti jam priklausančias patalpas ar jomis disponuoti.
Konstitucinis Teismas konstatavo:
(i) remiantis CK nuostatomis, juridinio asmens buveinė yra vienas iš privalomų Registro duomenų, kurio viešumas užtikrina juridinio asmens pasiekiamumą tretiesiems asmenims. Pagal tokį nustatytą reguliavimą neleistina situacija, kad juridinis asmuo veiktų neturėdamas savo buveinės ir kad ji nebūtų įregistruotas Registre.
(ii) jei juridinis asmuo nepasirūpina duomenų apie savo buveinę atskleidimu, reiškia, kad pats juridinis asmuo sąmoningai atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių.
(iii) pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą, patalpų savininkui nutraukus susitarimą dėl sutikimo registruoti buveinę, tačiau Registro tvarkytojui neišregistruojant buveinės, buvo sudarytos prielaidos juridiniams asmenims turėti fiktyvias buveines.
(iv) nuosavybė neliečiama ir tik savininkas turi išimtinę teisę savo turtą valdyti, naudoti ir disponuoti juo, o įstatymų leidėjas turi pareigą nuosavybės santykius sureguliuoti taip, kad nuosavybės teisės būtų saugomos ir ginamos.
Iš tiesų, egzistuojant fiktyvioms buveinėms, jų registracija ir viešinimas yra ne tik beprasmis, nes suinteresuoti asmenys negali susiekti su juridinio asmens valdymo organais, bet net ir klaidinantis. Dėl tokio teisinio reguliavimo galėjo kilti kuriozinių situacijų. Pavyzdžiui, kai pastatas, kuriame registruota buveinė, nugriaunamas, o Registro tvarkytojas atsisako buveinę išregistruoti, nes „pastato nugriovimas“ nėra numatytas kaip išregistravimo pagrindas. Valstybė turėtų sureguliuoti realius santykius, o ne stengtis viską paslėpti po netikru fasadu.
Konstitucinis Teismas konstatavo, jog aptariamu teisiniu reguliavimu buvo nepagrįstai apribotos savininkų teisės disponuoti jiems priklausančiu turtu, todėl minėtos Registro nuostatos pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Po šio Teismo sprendimo patalpų savininkai vėl yra visateisiai savo turto šeimininkai, laisvi spręsti, kada, kaip ir kas naudosis jų turtu.
Praktikoje juridinio asmens registruotos buveinės adresas dažnai tėra juridinio asmens pašto dėžutė. Dėl šių priežasčių bei vertinant technologijų progresą, svarstytina galimybė įdiegti elektroninės buveinės koncepciją ir sudaryti galimybes juridinio asmens buveinę sieti ir su atitinkamu elektroniniu adresu – oficialia elektronine pašto dėžute.
Autorė: Karolina Baronaitė-Birmontė, advokatų kontoros GLIMSTEDT asocijuotoji partnerė, advokatė.
Straipsnis publikuotas naujienų portale vz.lt
