Seimas priėmė naują Koncesijų įstatymo redakcija, kuria siekiama užtikrinti efektyvų ir skaidrų koncesijų suteikimą Lietuvoje bei suderinti jį su ES teise. Norėtųsi tikėti, kad naujasis koncesijų reguliavimas suteiks reikšmingą stimulą įdarbinti privataus sektoriaus kapitalą, patirtį ir žinias bei sudaryti galimybes plėtoti reikšmingus, finansiškai tvarius bei protingą interesų pusiausvyrą tarp viešojo ir privataus partnerio užtikrinančius viešosios infrastruktūros projektus.
Žemiau straipsnyje apžvelgsiu pagrindines koncesijų reguliavimo naujovės Lietuvoje.
Koncesija – ne turto valdymas, o darbų atlikimas ar paslaugų teikimas. Įstatyme yra nustatyta koncesijos samprata bei aiškiai identifikuotos dvi koncesijų rūšys – darbų koncesija ir paslaugų koncesija. Darbų koncesija ekonominės veiklos vykdytojams pavedama vykdyti darbus, už kuriuos atlygį sudaro teisė eksploatuoti darbų rezultatus arba tokia teisė kartu su mokėjimu. Paslaugų koncesija ekonominės veiklos vykdytojams suteikiama teisė teikti ir valdyti paslaugas, už kurias atlygį sudaro tik teisė teikti paslaugas arba tokia teisė kartu su mokėjimu.
Fiziniams asmenims taip pat suteikiama teisė būti koncesininku.
Įtvirtinamas koncesijos vertės skaičiavimas. Įtvirtinamos taisyklės, kuriomis vadovaujantis yra atliekamas numatomos koncesijos vertės skaičiavimas. Dabar koncesijas suteikiančios institucijos akivaizdžiai stokoja tinkamų administracinių gebėjimų nustatyti koncesijos vertę. Tai neretai tampa teisminio ginčo objektais, pagrįstai ir nepagrįstai keliant klausimus dėl tinkamo rizikų paskirstymo tarp viešųjų ir privačių subjektų, taip pat kyla įvairiausio pobūdžio insinuacijų privačių subjektų atžvilgiu dėl tariamo jų piktnaudžiavimo teise. Rengiant koncesijos sutarčių finansines sąlygas neretai koncesijas siekiančios suteikti institucijos siūlo potencialiems koncesininkams finansiškai nepagrįstas ir netvarias bendradarbiavimo sąlygas. Įstatyme numatytas koncesijos vertės apskaičiavimo mechanizmas sukuria daugiau aiškumo ir teisinio apibrėžtumo.
Atsisakoma maksimalaus koncesijų sutarties termino. Koncesiją suteikiančiai institucijai suteikiama teisė terminą nustatyti pačiai, atsižvelgiant į reikalaujamus darbus ar paslaugas. Tai turėtų padidinti koncesijų sutarčių šalių laisvę rinktis tinkamiausius, įvertinus kiekvienos sutarties specifiką bei terminus. Toks reguliavimas suteiks daugiau lankstumo.
Įtvirtinamas mišrių sutarčių institutas. Mišrių sutarčių dalykas yra darbai ir paslaugos. Pavyzdžiui, sudaryti vieną sutartį reikėtų vieno pastato statybos atveju, jeigu viena to pastato dalis būtų numatyta tiesioginiam viešojo subjekto naudojimui, o kita dalis – valdyti koncesijos pagrindu, pavyzdžiui, siekiant įrengti visuomenei skirtą automobilių stovėjimo aikštelę. Tokiu reguliavimu perkeliamos Direktyvos 2014/23/ES nuostatos.
Nustatomi esminiai koncesijų sutarties pakeitimai. Tai atvejai, kai turi būti vykdoma nauja koncesijos sutarties suteikimo procedūra. Pavyzdžiui, kai pakeitimu nustatoma tokia nauja sąlyga, kurią įtraukus į pradinę koncesijos suteikimo procedūrą būtų galima priimti kitų dalyvių paraiškas, konkurso dalyvių pasiūlymus ar koncesijos suteikimo procedūra sudomintų daugiau ekonominės veiklos vykdytojų, dėl pakeitimo ekonominė koncesijos sutarties pusiausvyra pasikeičia koncesininko, su kuriuo sudaryta ši sutartis, naudai taip, kaip nebuvo numatyta pradinės sutarties sąlygose, pakeitimu labai išplečiamos koncesijos sutarties apimtys.
Reglamentuojami subrangos aspektai. Numatoma pareiga nustatyti, kad dalyvis savo pasiūlyme nurodytų visas koncesijos sutarties dalis ir visus siūlomus subrangovus bei dar žemesnėje grandyje esančius subrangovus, kuriuos ketina pasitelkti vykdyti koncesijos sutartį. Toks reglamentavimas pasirinktas atsižvelgiant į koncesijų sutarčių vykdymo ypatumus ir siekiant, kad nuo pačios sutarties įgyvendinimo pradžios būtų imamasi tinkamų priemonių išvengti rizikų, susijusių su subrangovais ar dar žemesnėje grandyje esančiais subrangovais. Minėtos nuostatos nepanaikina koncesininko atsakomybės dėl koncesijos sutarties vykdymo.
Detalizuojama derybų tvarka. Įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad į derybas turi būti kviečiamas ir tas dalyvis, kurio pasiūlymas yra panašus į dalyvio, kurio pasiūlymui suteiktas aukščiausias įvertinimas, pasiūlymą, jei jų įvertinimas skiriasi ne daugiau kaip 15 procentų. Taip pat įtvirtinama dispozityvi norma, kad be dalyvio, kurio pasiūlymui suteiktas aukščiausias įvertinimas, galima pakviesti į derybas tą dalyvį, kurio pasiūlymui suteiktas įvertinimas yra antras po aukščiausio įvertinimo, jeigu jo pasiūlymas yra panašus į aukščiausią vertinimą gavusio dalyvio pasiūlymą. Baigusi derybas su dalyviais, suteikiančioji institucija sudaro koncesijos sutartį su tuo dalyviu, su kuriuo pasiektas geresnis, vertinant pagal sąlygose nustatytus dalyvių pasiūlymų vertinimo kriterijus, susitarimas.
Linas Sesickas, advokatų kontoros GLIMSTEDT partneris
Straipsnis buvo publikuotas naujienų portale vz.lt
