Valstybės planai plėtoti viešąją infrastruktūrą – ambicingi. Pasitelkiant privatų verslą (partnerius), artimiausiu metu planuojama rekonstruoti kelią Vilnius-Utena, pastatyti nacionalinį stadioną, be to, bus ieškoma tvarią Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų plėtrą galinčio užtikrinti operatoriaus.
Siekiant sukurti aukšto lygio infrastruktūrą bei pasiekti didžiausią jos teikiamą rezultatą mažiausiais viešojo sektoriaus kaštais, būtina pritraukti patyrusius rinkos dalyvius, kurie turi tarptautinės panašių projektų įgyvendinimo patirties. Vienas iš būdų padidinti didelės vertės viešosios infrastruktūros plėtros konkursų, pavyzdžiui, įgyvendinamų viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu, patrauklumą – jų dalyviams mokėti kompensaciją, kuri padengtų dalį ar visus pasirengimo dalyvauti konkurse kaštus. Tokia praktika gali padėti ne tik užtikrinti aukšto lygio pasiūlymų kokybę, bet ir paspartinti paties projekto įgyvendinimą.
Dideli dalyvių kaštai ypač siejami su sudėtingų, konkurencinio dialogo būdu vykdomų viešojo ir privataus sektorių partnerystės konkursų įgyvendinimu. Rengiantis dalyvauti infrastruktūros plėtros projekte, konkurso dalyviams gali tekti parengti techninį ir investicinius projektus, atlikti teisinius, finansinius bei aplinkosauginius patikrinimus. Kadangi nemažai problemų įgyvendinant viešojo ir privataus sektoriaus projektus kyla dėl projektavimo stadijoje padarytų klaidų, būtina užtikrinti aukščiausią projektavimo darbų kokybę jau ankstyvose konkurso stadijose, kad vėliau būtų išvengta projekto įgyvendinimo problemų, o aukšto lygio projektavimo paslaugos taip pat susijusios su dideliais konkurso dalyvių kaštais ir papildomomis pastangomis.
Žinodami, kad dalyvavimo konkurse išlaidos bus kompensuotos, dalyviai būtų skatinami stengtis nustatyti papildomus vertę kuriančius sprendinius. Be to, kompensacija pralaimėtojui kuria saugesnę aplinką teikti geriausius pasiūlymus, todėl gali paskatinti infrastruktūros projektuose dalyvauti ne tik nacionalines įmones, bet ir užsienio subjektus, kurie kitu atveju dėl didelių kaštų tokiuose konkursuose gali ir neskubėti dalyvauti.
Žinoma, dalinis ar visiškas konkurso dalyvių kaštų kompensavimas padidintų viešojo sektoriaus kaštus. Nepaisant to, tokių kompensacijų mokėjimas gali ne tik pritraukti daugiau konkursų dalyvių, bet užtikrinti sklandesnį projektų įgyvendinimą, jeigu kompensacijų mokėjimas būtų susietas su projekto finansiniu įvykdymu (angl. financial closure) arba būtų numatyta, kad kompensacija mokama tik tuo atveju, jei dalyvis neinicijuoja ginčų dėl pirkimo metu priimtų sprendimų.
Kompensacijos gali padėti išspręsti ir pasiūlymų konfidencialumo problemą. Konkursą pralaimėjęs dalyvis negali būti tikras, ar jo pasiūlyti sprendiniai konkurso organizatoriaus nebus panaudoti vėliau įgyvendinant projektą. Be to, konkurso organizatorius gali būti suinteresuotas bent iš dalies panaudoti geriausius pralaimėjusio pasiūlymo sprendinius siekiant kuo geriau įgyvendinti projektą. Jei būtų numatyta, kad už kompensaciją konkurso organizatoriaus įgyja teisę panaudoti pralaimėjusio dalyvio pasiūlymo turinį sudarančią medžiagą, ši problema galėtų būti išspręsta.
Kada ir kam verta mokėti kompensaciją?
Kaip rodo kitų šalių praktika, kompensacija dalyviams numatoma konkursuose, kuriuose iš dalyvių reikalaujama suprojektuoti ir pastatyti tam tikrą objektą ir vėliau jį eksploatuoti.
Kompensacija mokama dalyviams, kurių pasiūlymai atitiko konkurso sąlygas ir pateko į trumpąjį geriausių pasiūlymų sąrašą, bet konkurso nelaimėjo. Pasiūlymo parengimo kaštų kompensacija gali būti mokama visiems į trumpąjį pasiūlymų sąrašą patekusiems dalyviams arba antroje vietoje likusiam dalyviui ir pan. Kompensacija pralaimėjusiems dalyviams išmokama iš viešojo sektoriaus resursų arba pareiga išmokėti kompensaciją gali būti nustatyta konkursą laimėjusiam dalyviui.
Kompensacija neturėtų būti mokama, jei projekto atsisakoma, nes jo neapsimoka įgyvendinti finansiškai ar pan. Kompensacija taip pat nemokama tais atvejais, kai dalyvių pasiūlymas neatitinka konkurso sąlygų arba dalyvis atsisako perleisti konkurso organizatoriui teises į jo pasiūlymo turinį sudarančią medžiagą. Žinoma, tikslinga numatyti bent dalinį išlaidų kompensavimą, jei projektą atsisakoma įgyvendinti dėl politinių ar kitų subjektyvių priežasčių.
Kokio dydžio kompensacija mokama?
Konkurso dokumentuose turėtų būti nustatytos aiškios kompensuojamos išlaidos, kurios turėtų skatinti dalyvius stengtis pateikti kuo kokybiškesnius pasiūlymus. Paprastai kompensuojamos kelionės ir su techninės, projektinės dokumentacijos parengimu susijusios dalyvių išlaidos. Numatant, kad konkurso dalyviams bus kompensuojamos su dalyvavimu konkurse susijusios išlaidos, paprastai nustatomas didžiausias kompensuotinų išlaidų dydis.
Kompensacijos dydis taip pat gali būti diferencijuojamas pagal galutinį pasiūlymų vertinimą. Pavyzdžiui, antrąją vietą užėmusiam dalyviui gali būti kompensuojama 40 proc. pasiūlymo ar techninio projekto rengimo kaštų, trečiąją – 30 proc. ir pan.
Kiekvienas viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu įgyvendinamas projektas pasižymi individualiomis savybėmis, todėl sprendimas taikyti išlaidų kompensavimo mechanizmą turėtų būti priimamas kiekvienu individualiu atveju, atsižvelgiant į „vertės už pinigus“ principą.
Valdžios bei privataus sektorių partnerystę bei koncesijas reglamentuojantys teisės aktai kompensacijų konkurso dalyviams taikymo klausimų nereglamentuoja.
GLIMSTEDT vyresnysis teisininkas, advokatas dr. Feliksas Miliutis
Straipsnis publikuotas vz.lt
