Pastaruoju metu viešojoje erdvėje dažnai aptariami naktinio matymo prietaisų naudojimo medžioklėje klausimai, o interneto portaluose aprašyta nemažai tokių prietaisų neteisėto naudojimo atvejų. Seimas neseniai svarstė įstatymo projektą, kuriuo buvo siekiama pakeisti draudimą civiliams naudoti naktinius taikiklius ir leisti juos ribotai naudoti medžioklėje, tačiau dauguma balsavusių Seimo narių siūlymo nepalaikė.
Lietuvoje galima įsigyti įvairių naktinio matymo prietaisų. Šiame straipsnyje apžvelgsime aktualią teismų ir kitų institucijų praktiką ir bandysime atsakyti į klausimą, kokius naktinio matymo prietaisus galima įsigyti ir turėti bei naudoti medžioklėje.
Nesileidžiant į techniškai tikslią naktinio matymo prietaisų klasifikaciją, rinkoje siūlomos 4 pagrindinės naktinio matymo prietaisų rūšys – naktinio matymo taikikliai, vadinamosios dienos-nakties sistemos, monokliai ir binokliai. Naktinio matymo taikikliai gali būti montuojami ant šautuvo vietoje įprastinio dieną naudojamo taikiklio ir naudojami medžioklėje naktį. Naktinio matymo taikikliai turi vaizdo priartinimo funkciją ir elektroninį taikiklį (vadinamąjį „kryžių“). Dienos-nakties sistemos skirtos pritaikyti dieną naudojamus optinius taikiklius medžioti tamsiuoju paros metu – tokios sistemos montuojamos prieš įprastinį optinį taikiklį ir su juo jungiamos gamintojo pateikiamomis jungtimis. Naktinio matymo monokliai ir binokliai skirti stebėti aplinką naktį, jie gali būti montuojami prie šalmų arba, pritaikius savadarbę ar gamintojo pateikiamą jungtį, prie įvairių optinių prietaisų, fotokamerų (monokliai) ir pan.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtintas A klasės ginklų ir jų priedėlių civilinės apyvartos draudimas. Šios klasės ginklams bei jų priedėliams priskiriami ir naktinio matymo taikikliai. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nurodoma, kad naktinis taikiklis yra tvirtinamas prie ginklo ir skirtas ginklui nutaikyti į taikinį prietaisas, kuriuo, pasinaudojus elektronika, išryškinamas silpnai apšviestas arba neapšviestas taikinys. Nekyla abejonių, kad įprastinė prekyba naktinio matymo taikikliais ir tokių prietaisų turėjimas yra tiesiogiai uždrausti įstatymo nuostatomis. Už naktinių taikiklių ir kitų A klasės ginklų ir jų priedėlių įsigijimą, laikymą ir naudojimą administracine tvarka gali būti skirta bauda iki 115 EUR su tokių prietaisų konfiskavimu.
Skaitant Ginklų ir šaudmenų įstatymo nuostatas, būtų logiška manyti, kad nėra draudžiama įsigyti, laikyti ar naudoti dienos-nakties sistemų ir naktinio matymo monoklių bei binoklių, kadangi šie prietaisai naktinio taikiklio sąvokos neatitinka. Tokios pozicijos savo 2010-05-21 d. nutarime laikėsi ir Klaipėdos apygardos administracinis teismas, konstatuodamas, kad dienos-nakties sistemos požymius atitinkantis naktinio matymo prietaisas „Dedal 470“ bei kiti panašūs naktinio matymo prietaisai nelaikytini A klasės ginklų priedėliais.
Vis dėlto gali būti kiek kitaip. Teisė priskirti daiktus ir įrenginių modelius ginklams ir konkrečiai jų kategorijai yra suteikta Ekspertų komisijai. Ši ekspertų komisija 2010-11-16 d. nusprendė naktinio matymo monokuliarams (ginklų priedėliams, montuojamiem prie optinio taikiklio su naktinio matymo funkcija), kurių konstrukcija leidžia juos naudoti kaip naktinio stebėjimo prietaisus, ir kaip naktinio matymo taikiklius, juos be papildomo perdarymo pritvirtinant prie ginklo esančių optinių taikiklių, taikyti naktinio matymo taikikliams nustatytus apyvartos reikalavimus.
Šiuo Ekspertų komisijos išaiškinimu 2011-05-02 d. nutarime vadovavosi Šiaulių apygardos teismas. Šitoje byloje pateiktoje Šiaulių AVPK Kriminalistinių tyrimų biuro specialisto pažymoje buvo nurodoma, kad rastas optinis taikiklis ir naktinio matymo prietaisas D126, sujungtas su adapteriu, yra priskiriamas prie naktinio matymo taikiklių. Teismas pakartojo Ekspertų komisijos išaiškinimą ir konstatavo, kad, neatsižvelgiant į tai, ar naktinio matymo prietaisas D126 buvo, ar nebuvo byloje nagrinėjamo įvykio metu sumontuotas ant ginklo su optika, šis naktinio matymo prietaisas yra laikytinas naktinio matymo taikikliu, kurį įsigyti, laikyti ar naudoti yra draudžiama. Tuo tarpu viešai prieinamoje šio prietaiso gamintojo informacijoje apie galimybę naudoti jį kaip priedėlį prie optinių taikiklių nėra užsimenama.
Nagrinėjant minėtą bylą 2011-03-24 d. Ekspertų komisija savo pirminę poziciją patikslino ir nurodė, kad naktiniams taikikliams nustatyti apyvartos reikalavimai yra taikytini naktiniams monokuliarams, kurių gamintojai numatė galimybę naudoti juos kaip naktinius taikiklius arba kuriuos be papildomo perdarymo galima pritvirtinti prie ant ginklo esančių optinių taikiklių.
Beje, naktiniams taikikliams bei jiems prilygintiniems prietaisams taikomi ir importo apribojimai. Galima paminėti Kauno apygardos teismo 2013-02-01 d. nuosprendį, kuriuo asmuo buvo nubaustas remiantis Baudžiamojo kodekso nuostatomis, numatančiomis atsakomybę už kontrabandą, už tai, kad iš JAV parsisiuntė dienos-nakties sistemą „ATN PS-22 Night Vision Front Sight“.
Aktuali naktinio matymo prietaisų klausimu susiklosčiusi praktika nustatyta Kauno apygardos teismo 2015-07-23 d. nutartyje. Byloje buvo nagrinėjamas naktinio matymo prietaiso „COT NM 80“ priskyrimo naktiniams taikikliams klausimas. Prieš teismui priimant galutinį sprendimą, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento interneto svetainėje buvo rašoma: „<..> reikalavimų ignoravimas ir manymas, kad manęs tai jau tikrai nepagaus, gali brangiai kainuoti <..> medžiotojui, pas kurį patikrinimo metu rastas naktinis monokuliaras COT NM 80, kuris skirtas montuoti prieš optinį taikiklį ant medžioklinio šautuvo. Dėkle, kuriame buvo įdėtas prietaisas, rasta gamintojo sudaryta prietaiso montavimo, naudojimo instrukcija, tad diskusijoms ir įvairiausioms interpretacijoms dėl prietaiso paskirties – vietos nedaug.<..> vadovaujantis [Ekspertų komisijos] <..> posėdžio protokolo <..> išrašo nuostata, naktiniams monokuliarams, kuriems priskiriamas prietaisas COT NM 80, kurių gamintojai numatė jų panaudojimą kaip naktinių taikiklių arba kuriuos be papildomo perdarymo galima pritvirtinti prie ginklo esančių taikiklių, taikyti naktiniams taikikliams nustatytus apyvartos reikalavimus. Komisija sudaryta iš Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos teismo ekspertizės centro, Lietuvos Kariuomenės, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro, Generalinės prokuratūros, ginklų fondo atstovų, tad, ar gali kilti abejonių dėl komisijos kompetencijos? Konstatuotina, kad <..> rastas naktinio matymo monokuliaras yra uždraustas civilinėje apyvartoje, neatsižvelgiant į tai, ar jis buvo, ar nebuvo bylos nagrinėjamo įvykio metu sumontuotas ant ginklo su optika, ir tai reiškia, kad <..> tvirtinimo prie optinio taikiklio „žiedas“, kurį, įtarus „kažką negero“, lengva paslėpti ar išmesti, nėra privalomas“. Tačiau Kauno apygardos teismas vadovavosi Ginklų fondo direktoriaus pavaduotojo raštu išdėstyta pozicija, jog pagal Ginklų fondui pateiktą informaciją bei nuotraukas negalima kompetentingai įvertinti, ar prietaisas priskirtinas A kategorijos ginklų priedėliams, o Ekspertų komisija nėra institucija, atliekanti kriminalistinius ekspertinius tyrimus ir galimybių atlikti tokias ekspertizes neturi. Teismas taip pat atsižvelgė į Ginklų fondo Licencijavimo ir kontrolės skyriaus vedėjo pateiktus paaiškinimus, kad prietaisas nėra visiškai naktinis taikiklis, jam trūksta tam tikrų tvirtinimo detalių, nors savadarbėmis priemonėmis jį pritvirtinti ir įmanoma. Be to, Teismui svarbi pasirodė aplinkybė, kad byloje nėra duomenų apie rastas tvirtinimo detales ar sąvaržas, kurios leistų naktinį monokuliarą tvirtinti prie optinio taikiklio. Dėl šių priežasčių teismas nutarė naktinio matymo prietaisą „COT NM 80“ grąžinti savininkui.
Tačiau, kaip matyti, problemų teisės požiūriu gali kilti tiek dėl specialiai įprastinių taikiklių pritaikymui medžioklei naktį skirtų monoklių – vadinamųjų dienos-nakties sistemų, tiek dėl paprastai aplinkai stebėti naudojamų monoklių. Kalbant apie naktinio matymo prietaisų naudojimą medžioklėje ar turėjimą medžioklės plotuose, svarbu aptarti ir specifinį tokių prietaisų naudojimo medžioklėje reglamentavimą.
Medžioklės taisyklėse nurodoma, kad asmeniui, neturinčiam teisės medžioti, medžioklės plotuose draudžiama naudoti medžioklės priemones, tarp jų ir naktinio matymo taikiklius. Tačiau administracinė atsakomybė teisės aktuose teisės medžioti neturintiems asmenims yra nustatyta už buvimą medžioklės plotuose su bet kokiais naktinio matymo prietaisais, todėl neaišku, ar teisės medžioti neturintis asmuo apskritai gali būti medžioklės plotuose su bet kokiais naktinio matymo prietaisais.
Teisę medžioti turintiems asmenims Medžioklės taisyklėse yra draudžiama medžiojant naudoti naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba turėti juos medžioklės plotuose. Medžioklės taisyklėse naktinių taikiklių ar naktinių taikiklių priedų prie optinių taikiklių apibrėžimų nėra, todėl galima numatyti, jog, už bet kokio monoklio medžioklės plotuose turėjimą, vadovaujantis jau aukščiau aptartomis Ginklų ir šaudmenų įstatymo nuostatomis bei Ekspertų komisijos išaiškinimu, medžiotojas tikėtinai būtų nubaustas iki 1737 EUR bauda, prarastų teisę medžioti iki 5 metų ir būtų konfiskuota įranga. Tačiau, nors teisės aktų nuostatos, jų aiškinimo ir taikymo praktika yra itin griežta, ji nėra visiškai aiški ir nusipelno kritiško teisinio vertinimo.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas draudžia tik naktinių taikiklių, kurie suprantami kaip prie ginklo tvirtinami ir ginklui nutaikyti į taikinį skirti prietaisai, kuriais, pasinaudojus elektronika, išryškinamas silpnai apšviestas arba neapšviestas taikinys, įsigijimą, turėjimą ir naudojimą. Abejotina, ar šią sąvoką atitinka naktinio matymo prietaisai, montuojami prieš optinį taikiklį ir skirti pritaikyti dieną naudojamus optinius taikiklius medžioklėje tamsiuoju paros metu (dienos-nakties sistemos), kadangi šie prietaisai nėra skirti nutaikyti ginklą į taikinį – tai įmanoma tik sumontavus juos kartu su įprastiniu optiniu taikikliu. Todėl nėra keista, jog Klaipėdos ir Kauno apygardų teismai neprilygino tokių naktinio matymo prietaisų naktiniams taikikliams, tačiau, atsižvelgiant į tiesioginę tiesiai ant ginklo prieš optinį taikiklį montuojamų naktinio matymo prietaisų paskirtį ir ribotą galimybę naudoti juos stebėti aplinką, Ekspertų komisijos pozicija prilyginti naktiniams taikikliams monokuliarus, kurių gamintojai numatė galimybę naudoti kaip naktinius taikiklius, atrodo logiška ir pagrįsta.
Daugiau abejonių kelia Ekspertų komisijos sprendimas naktiniams taikikliams prilyginti naktinius monokuliarus, kuriuos be papildomo perdarymo galima pritvirtinti prie ant ginklo esančių optinių taikiklių. Į šią kategoriją iš esmės patenka visi naktinio matymo monokliai, kadangi bet kurį iš jų, naudojantis savadarbiais ar gamykliniu būdu pagamintais prietaisais, bent teoriškai galima pritvirtinti prie ant ginklo esančių optinių taikiklių. Tokie naktinio matymo prietaisai akivaizdžiai neatitinka Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme pateikiamos naktinio taikiklio sąvokos, nes nėra tvirtinami prie ginklo ir nėra skirti ginklui nutaikyti į taikinį. Toks aiškinimas užkerta bet kokią galimybę naktinio matymo monoklius naudoti fiksuoti vaizdą tamsiuoju paros metu, pritvirtinus prie foto- ar vaizdo kamerų objektyvų, ar apskritai naudoti pagal pirminę paskirtį – tamsiuoju paros metu stebėti aplinką.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas Ekspertų komisijai suteikia teisę priskirti daiktų ir įrenginių modelius ginklams ir konkrečiai jų kategorijai (A, B, C arba D), tačiau nesuteikia teisės nustatyti, kokie apyvartos (teisės įgyti, laikyti ir naudotis) reikalavimai yra taikytini konkrečiam ginklų priedėliui – tokie reikalavimai yra įtvirtinti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme. Taigi Ekspertų komisijai nesuteikiama teisė plėsti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme pateikiamų ginklų, jų priedų ar šaudmenų apibrėžimų. Naktinio matymo monoklių („monokuliarų“) Ekspertų komisija nėra priskyrusi konkrečiai kategorijai – ji apsiribojo bendro pobūdžio neįvardintų modelių naktinio matymo monoklių prilyginimu naktinio matymo taikikliams ir nusprendė jiems taikyti naktinio matymo taikikliams nustatytus apyvartos reikalavimus. Priimdama tokį sprendimą, Ekspertų komisija tikslesnių tokių naktinio matymo prietaisų savybių ar požymių nenurodė. Ekspertų komisijai naktinio matymo monoklių nepriskyrus konkrečiai kategorijai, kiekvienu individualiu atveju tai gali tekti atlikti pareigūnams ar teismui.
Kaip jau minėta, bent jau dalis naktinio matymo monoklių neatitinka Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme pateikiamo naktinių taikiklių apibrėžimo, todėl galima laikytis pozicijos, jog Ekspertų komisijos sprendimas, kad naktiniams taikikliams nustatyti apyvartos reikalavimai yra taikytini naktiniams monokuliarams, kurių gamintojai numatė galimybę naudoti juos kaip naktinius taikiklius arba kuriuos be papildomo perdarymo galima pritvirtinti prie ginklo esančių optinių taikiklių, prieštarauja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatoms.
Ekspertų komisijos sprendimo dėl naktinio matymo monoklių prilyginimo naktiniams taikikliams netikslumai sukuria neaiškią situaciją, kurioje kiekvienas gamtos fotografas, savo turtą siekiantis apsaugoti ūkininkas, monokliais prekiaujantis verslininkas ar medžiotojas tampa potencialiu pažeidėju. Taigi kyla klausimas, ar pagrįstai Ekspertų komisijos sprendimu yra vadovaujamasi. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-09 d. nutartyje nurodoma, kad Ekspertų komisijos išaiškinimas nėra teisės aktas. Be to, kaip nurodoma Kauno apygardos teismo 2015-07-23 d. nutartyje, Ekspertų komisija kriminalistinių ekspertinių tyrimų neatlieka. Todėl, sprendžiant administracinės atsakomybės taikymo už naktinio matymo prietaisų turėjimą ar naudojimą klausimus, Ekspertų komisijos pozicija turėtų būti vadovaujamasi kaip rekomendacija, kiekvienu individualiu atveju nustatant, ar konkretus naktinio matymo prietaisas atitinka Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtintą naktinio taikiklio apibrėžimą. Bet kuriuo atveju, administracinės atsakomybės taikymo pagrindu turėtų būti įstatymas, o ne jo nuostatas plečiamai interpretuojančios institucijos nuomonė.
Tam, kad būtų išvengta skirtingų interpretacijų ir teisminių ginčų, kompetentingos institucijos turėtų imtis iniciatyvos patikslinti galiojantį naktinio matymo prietaisų teisinį reguliavimą. Viena iš galimybių – suvienodinti medžioklės taisyklėse ir Ginklų bei šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas ir papildyti Ginklų ir šaudmenų įstatyme pateikiamą „naktinio taikiklio“ apibrėžimą dienos-nakties sistemų ir (ar) kitų naktinio matymo monoklių požymiais. Patikslinus naktinio taikiklio apibrėžimą, Ekspertų komisija galėtų pagrįstai priskirti naktinio taikiklio apibrėžimą atitinkančius naktinio matymo monoklius A kategorijai, kad ir piliečiams, ir pareigūnams bei teismams būtų aišku, kokius naktinio matymo prietaisus galima įsigyti, turėti ir naudoti medžioklės metu.
Autorius GLIMSTEDT vyresnysis teisininkas dr. Feliksas Miliutis
Straipsnis publikuotas žurnale „Medžioklė“ (2016 m. sausis)
