Kokią įtaką Mobilumo paketas turės darbo santykiams?

Kokią įtaką Mobilumo paketas turės darbo santykiams?

Liepos mėnesį buvo galutinai patvirtintas ir paskelbtas kelių Europos Sąjungos teisės aktų rinkinys, vadinamas Mobilumo paketu, kuriuo atliktos tam tikros esminės transporto sektoriaus pertvarkos.

Mobilumo pakete nustatyti pakeitimai apima įvairius transporto sektoriaus reguliavimo aspektus – vairuotojų darbo ir poilsio sąlygas, transporto paslaugas teikiančioms įmonėms keliamus reikalavimus, licencijavimo taisykles, kabotažą ir kt. Atsižvelgiant į pakeitimų mastą, šiame straipsnyje aptarsime tik kai kuriuos esminius pakeitimus, kurie labiausiai liečia darbo santykius.

Dalis pakeitimų įsigaliojo jau praėjusią savaitę, kitiems nustatytas ilgesnis pereinamasis laikotarpis. Pakeitimus būtina žinoti tiek transporto paslaugas teikiančioms įmonėms, tiek šio sektoriaus darbuotojams.

Priimti teisės aktai ir jų taikymas

Mobilumo paketą iš esmės sudaro šie teisės aktai, kurie bus pradėti taikyti skirtingu metu:

  • Reglamentas Nr. 2020/1054, kuriuo iš dalies keičiamai reglamentai Nr. 561/2006 ir 165/2014. Šiuo reglamentu, be kita ko, keičiami reikalavimai dėl maksimalaus vairavimo ir minimalaus poilsio laiko trukmės, privalomų pertraukų, taip pat nuostatos dėl tachografų įdiegimo ir naudojimo. Reglamentas įsigaliojo ir yra taikomas nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d., išskyrus šiame reglamente nustatytas išimtis, susijusias su tachografų įdiegimu ir naudojimu bei transporto kontrole.
  • Reglamentas Nr. 2020/1055, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai Nr. 1071/2009 ir 1072/2009. Šiuo reglamentu plečiamos keičiamų reglamentų taikymo sritys, tikslinami reikalavimai transporto įmonėms, keičiami tam tikri licencijavimo aspektai, kabotažo taisyklės ir kitos nuostatos. Reglamentas bus taikomas nuo 2022 m. vasario 21 d.
  • Reglamentas Nr. 2020/1056, kuriuo nustatoma reglamentavimo informacijos, susijusios su krovinių vežimu Europos Sąjungos teritorijoje, teikimo elektroninėmis ryšių priemonėmis, teisinė sistema. Reglamentas bus taikomas nuo 2024 m. rugpjūčio 21 d.
  • Direktyva Nr. 2020/1057, kuria nustatomos konkrečios su direktyva 96/71 ir direktyva 2014/67 susijusios kelių transporto priemonių vairuotojų komandiravimo taisyklės ir iš dalies keičiami direktyva 2006/22 ir reglamentas 1024/2012. Direktyva turės būti įgyvendinta ir taikoma nuo 2022 m. vasario 2 d. 

Esminiai pakeitimai darbo santykių srityje

  • Reglamento 561/2006 taikymo srities pakeitimai

Reglamentas 561/2006, numatantis vairavimo trukmių, pertraukų ir poilsio laikotarpių taisykles nuo 2026 m. liepos 1 d. bus taikomas ir vykdant tarptautines vežimo operacijas arba kabotažo operacijas, kai maksimali leidžiama transporto priemonės masė kartu su priekaba ar puspriekabe viršija 2,5 tonos. Taip pat patikslintas sąrašas atvejų, kuriais šis reglamentas netaikomas.

  • Pertrauka dirbant su porininku

Reglamentas 561/2006 papildytas nuostata, kad su porininkais dirbantis vairuotojas privalomą 45 minučių pertrauką, kuria pasinaudoti privaloma po keturių su puse valandų vairavimo (jeigu nepradedamas naudoti poilsio laikotarpis), gali padaryti transporto priemonėje, kurią vairuoja kitas vairuotojas. Tokia galimybe bus galima pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu besiilsintis vairuotojas nepadės kitam vairuotojui vairuoti transporto priemonės.

  • Poilsio laikas lydint transporto priemonę

Tais atvejais, kai vairuotojas lydės keltu ar traukiniu gabenamą transporto priemonę ir naudosis normaliu kasdienio poilsio laikotarpiu arba sutrumpintu kassavaitinio poilsio laikotarpiu, šis laikotarpis galės būti pertraukiamas ne daugiau kaip 2 kartus kita veikla, kurios bendra trukmė negalės viršyti 1 valandos. Šiuo poilsio laikotarpiu vairuotojas turėtų galėti naudotis miegamąja kajute (kupė), gultu ar lova. Ši nuostata normalaus kassavaitinio poilsio laikotarpiu minėtų reisų metu būtų taikoma tik tuo atveju, jei numatyta reiso trukmė būtų bent 8 valandos, o vairuotojas galėtų naudotis miegamąja kajute kelte arba kupė traukinyje. Atitinkamai patikslinta, kad bet koks laikas, praleistas vykstant į transporto priemonės paėmimo vietą ar iš jos (jei transporto priemonė nėra vairuotojo namuose ar darbdavio veiklos centre, kuriame vairuotojas paprastai būna), nelaikomas poilsiu ar pertrauka, nebent vairuotojas yra kelte arba traukinyje ir turi galimybę pasinaudoti miegamąja kajute (kupė), gultu ar lova.

  • Kassavaitinio poilsio naudojimas

Mobilumo paketu nekeičiamai pagrindiniai vairuotojų maksimalaus darbo bei vairavimo laiko, taip pat poilsio laiko reikalavimai, tačiau keičiasi galimas poilsio laiko paskirstymas bei panaudojimas. Pagal bendrąją taisyklę, per bet kurias 2 paeiliui einančias savaites vairuotojas turi pasinaudoti bent dviem normaliais kassavaitinio poilsio laikotarpiais (po 45 valandas) arba vienu normaliu kassavaitinio poilsio laikotarpiu (45 valandų) ir vienu sutrumpintu kassavaitinio poilsio laikotarpiu (kuris trunka bent 24 valandas). Tačiau pakeitimais numatyta išimtis lanksčiau organizuoti darbo ir poilsio laiką, nustatant, kad vairuotojas galės pasinaudoti 2 iš eilės einančiais sutrumpintais kassavaitinio poilsio laikotarpiais ne įsisteigimo šalyje tuo atveju, jei vairuotojas per bet kurias 4 iš eilės einančias savaites pasinaudos bent 4 kassavaitiniais poilsio laikotarpiais, iš kurių bent 2 būtų normalūs kassavaitinio poilsio laikotarpiai. Žinoma, paliktos specialios nuostatos, kad bet koks kassavaitinio poilsio laikotarpio sutrumpinimas turės būti nustatyta tvarka ir terminais kompensuojamas kitu lygiaverčiu poilsio laikotarpiu. Atitinkamai, kai pagal minėtą išimtį bus naudojamasi 2 iš eilės sutrumpintais kassavaitinio poilsio laikotarpiais, prieš pasinaudojant kitu kassavaitinio poilsio laikotarpiu turės būti pasinaudojama poilsio laikotarpiu, kuris turės būti suteiktas kaip kompensacija už tuos 2 sutrumpintus poilsio laikotarpius.

  • Būsto suteikimas kassavaitinio poilsio metu

Pakeitimais numatoma viena svarbesnių garantijų darbuotojams, pagal kurią normaliais kassavaitinio poilsio laikotarpiais ir bet kokiu ilgiau nei 45 valandas trunkančiu kassavaitinio poilsio laikotarpiu (kuriuo kompensuojami anksčiau minėti sutrumpinto kassavaitinio poilsio laikotarpiai), negalės būti naudojamasi transporto priemonėje. Tai yra, ilgesni nei 45 valandas trunkantys kassavaitiniai poilsio laikotarpiai turės būti praleisti būste, kuriame būtų tinkamos sąlygos miegui ir higienai. Visas tokio būsto ne transporto priemonėje išlaidas turės padengti darbdavys, nebent poilsiu būtų naudojamasi vairuotojo gyvenamojoje vietoje. Nepaisant to, kad pagal kitus pakeitimus bus nustatyti saugių poilsio vietų (aikštelių) reikalavimai ir oficialiai skelbiamas tokių vietų sąrašas, ši sąlyga kelia didelį vežėjų susirūpinimą tiek dėl esamos infrastruktūros tokiai sąlygai įgyvendinti stokos, tiek dėl būsimų didesnių išlaidų užtikrinant minėtą sąlygą.

  • Vairuotojų privalomas grįžimas namo

Mobilumo paketu numatoma ir kita vežėjams nerimą kelianti sąlyga, pagal kurią vairuotojų darbas turės būti organizuojamas taip, kad vairuotojai galėtų sugrįžti į darbdavio veiklos centrą (kuriame vairuotojas paprastai būna ir kuriame prasideda vairuotojo kassavaitinio poilsio laikotarpis šalyje, kurioje yra įsisteigęs darbdavys), arba sugrįžti į savo gyvenamąją vietą, priklausomai nuo darbo grafiko, kartą per 3 arba 4 savaites, siekiant, kad darbuotojas pasinaudotų bent vienu ne trumpesniu nei 45 valandas trunkančiu kassavaitiniu poilsiu (normaliu arba anksčiau minėtu kompensuotu). Kai darbuotojas naudosis anksčiau aptartais 2 iš eilės sutrumpinto kassavaitinio poilsio laikotarpiais, darbdavys vairuotojo darbą turės organizuoti taip, kad vairuotojas galėtų grįžti dar prieš prasidedant ilgiau nei 45 valandas trunkančiam normaliam kassavaitinio poilsio laikotarpiui, kuriuo pasinaudojama kaip kompensacija. Nuostata susijusi ir su faktinės nuolatinės buveinės nustatymo taisyklėmis, aptartomis toliau. Kita vertus abejotina, ar toks privalomas grįžimas į darbdavio veiklos centrą arba darbuotojo gyvenamąją vietą, suprantant ir vairavimo trukmę šiam šiai sąlygai įgyvendinti, tikrai sudarys galimybes vairuotojams pailsėti labiau nei nesant tokios privalomos kelionės.

  • Išimtys dėl maksimalios vairavimo ar minimalios poilsio trukmės

Reglamentas 561/2006 papildytas nuostatomis, numatančiomis išskirtines aplinkybes, kuriomis leidžiama nukrypti nuo nustatytų maksimalaus vairavimo trukmės bei privalomo poilsio reikalavimų, jeigu nekeliamas pavojus kelių eismo saugumui. Pavyzdžiui, nustatyta, kad tokie nukrypimai galimi, jeigu kasdienė ar kassavaitinė vairavimo trukmė viršijama ne daugiau kaip 1 valanda darbuotojui siekiant pasiekti darbdavio veiklos centrą arba vairuotojo gyvenamąją vietą, kur būtų galima pasinaudoti kassavaitinio poilsio laikotarpiu. Tomis pačiomis sąlygomis gali būti viršijama vairavimo trukmė ne daugiau kaip 2 valandomis, jeigu iš karto prieš papildomą vairavimą buvo padaryta ne trumpesnė kaip 30 minučių nenutrūkstama pertrauka, darbuotojui siekiant pasiekti darbdavio veiklos centrą arba vairuotojo gyvenamąją vietą, kur būtų galima pasinaudoti kassavaitinio poilsio laikotarpiu. Bet koks toks pratęsimo laikotarpis turės būti kompensuojamas lygiaverčiu poilsio laikotarpiu nustatyta tvarka ir terminais bei atitinkamai pažymimas.

  • Transporto priemonės privalomas grąžinimas

Reglamento 2020/1055 pakeitimais taip pat keičiamos tam tikros Reglamento 1071/2009 nuostatos, kurios taip pat susijusios su reikalavimais verstis profesine vežimo kelių transporto veikla. Be kitų pakeitimų, viena reikšmingiausių ir Lietuvos transporto įmonėms nerimą keliančių nuostatų yra ta, kad, siekiant įgyvendinti reikalavimą turėti faktinę ir nuolatinę buveinę, kitų reikalavimų, įmonei reikės organizuoti veiklą taip, kad jos transporto priemonės, naudojamos tarptautiniam krovinių vežimui, grįžtų į veiklos centrą ne vėliau kaip per 8 savaites nuo išvažiavimo iš jos dienos. Ši sąlyga dėl privalomo grįžimo į nuolatinę buveinę susijusi ir su anksčiau minėtu darbuotojo privalomu grįžimu į gyvenamąją vietą poilsiu. Ja siekiama ir kitų tikslų, susijusių su geresne transporto priemonių technine priežiūra ir kt. Tai vienas iš reikalavimų, su kuriuo ypač nesutiko Europos kraštuose esančios valstybės, tokios kaip Lietuva, Estija, Latvija ir kt.). Minėta, kad atlikti ir kiti Reglamento 1071/2009 pakeitimai, įskaitant ir pakeistus (papildytus) reikalavimus dėl kitų įsisteigimo sąlygų, nepriekaištingos reputacijos, finansų bei kompetencijos reikalavimų, leidimų išdavimų ir stebėsena, ir t.t.

  • Kabotažo reikalavimai

Reglamento 2020/1055 pakeitimais taip pat keičiamos papildomos Reglamento 1072/2009 nuostatos dėl kabotažo reikalavimų. Bendrosios kabotažo taisyklės (3 operacijos per 7 dienas)[1] nėra keičiamos, tačiau pakeitimai numato papildomą privalomos pertraukos reikalavimą, dar kitaip vadinamą „atvėsimo laikotarpiu“, pagal kurį vežėjams neleidžiama atlikti kabotažo operacijų ta pačia transporto priemone toje pačioje valstybėje narėje 4 dienas po kabotažo operacijos, atliktos toje valstybėje narėje, pabaigos. Šis pakeitimas bus taikomas nuo 2022 m. vasario 21 d.

  • Vairuotojų darbo apmokėjimas

Reglamentavimas patikslintas, kad vairuotojams negali būti mokami jokie mokėjimai, įskaitant premijas ar priedus ne tik už nuvažiuotą atstumą ar vežamų krovinių kiekį, tačiau ir pristatymo greitį, jei dėl tokių mokėjimų pobūdžio kyla pavojus kelių eismo saugumui ir (arba) skatinama pažeisti šį įtvirtintą reglamentavimą.

  • Vairuotojų komandiruotės

Direktyva Nr. 2020/1057 atlikti esminiai pakeitimai vairuotojų komandiravimo srityje. Kaip žinoma, vairuotojams buvo taikomos dar 1996 m. gruodžio 16 d. direktyvoje Nr. 96/71/EB nustatytos komandiruojamų darbuotojų garantijos. Dėl kiek senstelėjusio reglamentavimo, 2018 m. birželio 28 d. buvo priimta nauja direktyva Nr. 2018/957, kuria atlikti esminiai direktyvos Nr. 96/71/EB pakeitimai. Tačiau nauja direktyva 2018/957 taip pat nustatė, jog ji kelių transporto sektoriui nebus taikoma tol, kol nebus priimti ir taikomi konkretūs pakeitimai, susiję su kelių transporto vairuotojų komandiravimo taisyklėmis. Šie pakeitimai atlikti aptariama direktyva Nr. 2020/1057. Kitaip tariant, nuo direktyvos 2020/1057 taikymo pradžios, t. y. 2022 m. vasario 2 d., direktyva Nr. 2018/957 atlikti pakeitimai turės būti taikomi ir kelių transporto sektoriui. Apie tam tikrus direktyva Nr. 2018/957 nustatytus reikalavimus galima susipažinti ir čia. Pakeitimai apima tokio paties dydžio darbo užmokesčio mokėjimo taisykles, dienpinigių įskaitymo į darbo užmokestį taisykles ir kitas komandiruojamų darbuotojų garantijas. Direktyva Nr. 2020/1057 priimtais pakeitimais taip pat nustatomos konkrečios taisyklės dėl tam tikrų Direktyvos 96/71/EB aspektų, susijusių su kelių transporto vairuotojų komandiravimu, ir tam tikrų Direktyvos 2014/67/ES aspektų, susijusių su šių vairuotojų komandiravimui taikomais administraciniais reikalavimais ir kontrolės priemonėmis. Paminėtini tokie esminiai pasikeitimai:

  • Vairuotojas, vykdantis dvišales vežimo operacijas prekių atžvilgiu, taip pat vykdantis dvišales keleivių vežimo operacijas, nebus laikomas komandiruotu darbuotoju Direktyvos 96/71/EB tikslais.
  • Vairuotojas taip pat bus nelaikomas komandiruotu Direktyvos 96/71/EB tikslais, jeigu jis kirs tranzitu valstybės narės teritoriją nepakraudamas ar neiškraudamas krovinių ir neįlaipindamas ar neišlaipindamas keleivių.
  • Vairuotojas nebus laikomas komandiruotu Direktyvos 96/71/EB tikslais ir tais atvejais, jei jis vykdys kombinuotojo vežimo operacijos pradinę arba galutinę kelio atkarpą, jei kelio atkarpa savaime yra sudaryta iš dvišalių vežimo operacijų.
  • Kitais atvejais, įskaitant ir vykdant kabotažo operacijas, vairuotojas bus laikomas komandiruotu pagal Direktyvą 96/71/EB.

Direktyvoje Nr. 2020/1057 taip pat numatyti kiti svarbūs pakeitimai, pvz., dėl kontrolės priemonių vairuotojų komandiravimo vertinimui ir kt. Su visais pakeitimais komandiravimo srityje išsamiau galima susipažinti čia. Pakeitimai įsigalios 2022 m. vasario 2 d., o iki tol valstybės narės turės tinkamai nacionaliniu lygiu įgyvendinti jos nuostatas.

  • Kontrolės ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo didinimas

Numatyta, kad tam tikrais atvejais transporto įmonės sudaromas darbo grafikas, kuriame nurodoma kiekvieno vairuotojo pavardė, nuolatinė jo gyvenamoji vieta ir iš anksto sudarytas įvairių vairavimų, kitų darbų, pertraukų ir vairuotojo buvimo darbe tvarkaraštis, turės apimti ilgesnį laikotarpį, t.y. kontrolės dieną ir ankstesnes 56 dienas. Atitinkamai, patikrinimo metu pareigūnams turės būti pateikiama informacija (dokumentai) būtent už šį ilgesnį laikotarpį. Minėta nuostata bus taikoma nuo 2024 m. gruodžio 31 d. Reglamento 165/2014 pakeitimais taip pat įtvirtintos nuostatos dėl išmaniųjų tachografų įdiegimo tam tikrais etapais, jų naudojimo, duomenų juose kaupimo bei apsikeitimo ir kitų susijusių sąlygų, kurie turėtų padidinti transporto kontrolės sklandumą, kokybę bei reikalavimų laikymąsi. Pakeitimais siekiama stiprinti bei efektyvinti ne tik kontrolę, bet ir valstybių narių administracinį bendradarbiavimą. 

Išvados

Mobilumo paketas pagerins vairuotojų darbo sąlygas, padidins kompetentingų organų kontrolės galimybes ir sieks labiau atliepti spartėjančio informacinių technologijų naudojimo privalumus. Kita vertus, kai kurie pakeitimai akivaizdžiai apsunkins mažesnių Europos kraštuose įsikūrusių vežėjų tolimesnę veiklą. Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija (LINAVA) prognozuoja, jog jeigu Mobilumo paketu priimti pakeitimai nebus operatyviai pakeisti, dėl dalies vežėjų veiklos centrų perkėlimo arba apskritai pasitraukimo iš verslo darbo gali netekti keliasdešimt tūkstančių šiame sektoriuje dirbančių asmenų, o Lietuva patirs reikšmingus BVP praradimus. Bet kuriuo atveju, įgyvendinant pakeitimus bus būtina peržiūrėti ir pakeisti verslo, veiklos bei darbo organizavimą.

 

Apžvalgą parengė Artūras Tukleris, advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresnysis teisininkas, darbo teisės ekspertas

[1] Jeigu atvykstamojo tarptautinio vežimo kroviniai buvo nuvežti į paskirties vietą, vežėjams, užbaigusiems tarptautinį vežimą iš kitos valstybės narės arba trečiosios šalies į priimančiąją valstybę narę, ta pačia transporto priemone leidžiama atlikti ne daugiau nei 3 kabotažo operacijas. Krovinys, atliekant kabotažo operaciją ir prieš išvažiuojant iš priimančiosios valstybės narės, paskutinį kartą iškraunamas per 7 dienas nuo paskutinio iškrovimo priimančiojoje valstybėje narėje, vykdyto per atvykstamąjį tarptautinį vežimą. Šį nurodytą laikotarpį vežėjai gali atlikti keletą ar visas kabotažo operacijas, kurias leidžiama atlikti, bet kurioje valstybėje narėje, su sąlyga, kad vienoje valstybėje narėje atliekama viena kabotažo operacija ir ji atliekama per 3 dienas nuo atvykimo nepakrauta transporto priemone į tą valstybę narę.

Užsisakykite svarbiausias naujienas

Glimstedt dokas

Verslo poreikiams pritaikyti, patyrusių advokatų parengti, aukštos kokybės dokumentai greitai ir už prieinamą kainą. Be įsipareigojimų ar registracijų.

Glimstedt dokas