Kodėl Lietuva turi skatinti skaitmeninio euro įvedimą

Pasaulyje vis garsiau kalbant apie skaitmeninius pinigus, sukirba mintis, kad Lietuva galėtų pasinaudoti proga ir užimti lyderės pozicijas kuriant skaitmeninį eurą.

Centrinių bankų leidžiamų skaitmeninių valiutų idėja nėra nauja. Kinija atlieka bandymus su skaitmeniniu juaniu. Galimybes veikti šioje srityje analizavo ir Europos šalys – Švedija, Danija ir kt. Bandymus, skirtus skaitmeninės valiutos išleidimui, pradeda Prancūzija. O Lietuvos bankas jau pristatė pirmąją pasaulyje skaitmeninę kolekcinę monetą LBCOIN.

Europos centrinis bankas (ECB) taip pat nestovi vietoje ir vertina poreikį bei skaitmeninio euro įvedimo poveikį finansų sistemai. Tačiau ECB pareigūnų siunčiama žinia greito proveržio nežada: „Mes įvesime skaitmeninę valiutą tik tada, kai būsime tvirtai įsitikinę, kad būtina ir proporcinga vykdyti mūsų užduotis užtikrinant mūsų valiutos stabilumą“.

Lietuva negali savarankiškai priimti sprendimo dėl skaitmeninio euro įvedimo, tačiau Lietuvos bankas galėtų skatinti Europos centrinį banką kryptingai judėti teigiamo sprendimo link.

COVID – 19 ne tik paspartino veiksmus steigiant valstybinį banką, bet, manau, turėtų pastūmėti Lietuvos banką atlikti išsamesnes analitines studijas apie skaitmeninio euro galimą naudą ir poveikį Lietuvos finansų sistemai. Tai taptų ir tvirtesniu pagrindu pokalbiams su ECB.

Diskusijose dėl valstybinio plėtros banko nuskambėjo argumentai, kad komerciniai bankai nebesugeba tinkamai užtikrinti finansų prieinamumo smulkiam ir vidutiniam verslui. Sprendžiant COVID-19 sukeltus iššūkius taip pat buvo svarstoma, kaip valstybės skiriamas lėšas patogiau perduoti verslui, nes esamos valstybės institucijos teikia garantijas, bet ne paskolas įmonėms.

Skaitmeninio euro atsiradimas galėtų paskatinti finansinio sektoriaus persitvarkymą ir padėtų išspręsti šiuos ir kitus iššūkius.

Tarptautinis atsiskaitymų bankas pažymi, kad „centriniai bankai galėtų panaudoti technologinę pažangą skaitmeninių valiutų srityje ir pasiūlyti stabilų ir patikimą skaitmeninį atsiskaitymo vienetą su garantuotu mokėjimų baigtumu. Tokiu būdu skaitmeninės centrinių bankų leidžiamos valiutos galėtų tapti papildoma atsiskaitymo priemone, kuria būtų sprendžiamos ir specifinės problemos, ir rinkos nepakankamumas, taip pat jos būtų mokėjimų, finansų ir visos prekybos inovacijų katalizatoriumi“.

Vienas iš galimų būdų išleisti skaitmenines valiutas  – atidaryti vartotojams sąskaitas centriniuose bankuose. Tokiu būdu vartotojai gautų prieigą prie centrinio banko leidžiamų skaitmeninių pinigų, kurie būtų saugesni nei pinigai komerciniuose bankuose. Ekspertai pažymi, kad krizės atveju tai lemtų reikšmingą indėlių perkėlimą iš komercinių bankų į centrinį.

Toks scenarijus turi ir neigiamą pusę, bet centriniai bankai gali skolinti pinigus komerciniams bankams ir išlaikyti reikiamą sistemos stabilumą. Ir patys centriniai bankai, pritraukdami depozitus, galėtų skolinti pinigus platesniam subjektų ratui. Nors, mano manymu, tai neturėtų tapti įprasta praktika, tačiau sprendžiant krizes taptų dar vienu instrumentu, galinčiu padėti suvaldyti situaciją.

Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai yra pakankamai patikimi, tačiau indėliai centrinio banko sąskaitoje būtų apsaugoti geriau nei su dabar galiojančiu indėlių draudimu.

Tai svarbu ne tik privačiam sektoriui, bet ir nacionaliniam saugumui. Lietuva taptų mažiau priklausoma nuo užsienio kapitalo komercinių bankų. Be to, tai būtų reikšminga alternatyva ne centrinių bankų leidžiamoms skaitmeninėms valiutoms, kurios pritraukia visuomenės dėmesį, bet kelia ir papildomų rizikų.

Lietuvos politinėje erdvėje jaučiamas tam tikras nepasitenkinimas dabartiniais bankinės sistemos trūkumais bei ieškoma būdų situacijai gerinti – to pavyzdys yra valstybinio plėtros banko steigimas. Labai svarbu žvelgti ne tik į šiandienos kontekstą, bet ir į ateitį. Tarptautinių atsiskaitymų banko apklausos duomenimis, 80 procentų centrinių bankų tiria skaitmeninių valiutų galimybes ir, tikėtina, per kelerius metus bandymai virs realiu rezultatu.

Komentaro autorius Linas Sesickas yra advokatų kontoros „Glimstedt“ partneris, Bankų ir finansų praktikos vadovas

Užsisakykite svarbiausias naujienas

Glimstedt dokas

Verslo poreikiams pritaikyti, patyrusių advokatų parengti, aukštos kokybės dokumentai greitai ir už prieinamą kainą. Be įsipareigojimų ar registracijų. Glimstedt dokas