Kiek labai galima planuoti mokesčius

Visame pasaulyje mokesčių planavimas tradiciškai laikomas teisėta praktika“ – taip pirmuoju sakiniu savo rekomendaciją dėl agresyvaus mokesčių planavimo pradeda Europos Komisija, tuo pačiu nurodydama, jog „pagrindinė aptariamos praktikos savybė yra ta, kad mokestinė prievolė mažinama visiškai teisėtomis priemonėmis, kurios vis dėlto prieštarauja teisės esmei“. Pastarasis teiginys gana aiškiai iliustruoja, kad mokesčių planavimo teisėtumo ir jo (teisėtumo) ribų nustatymo klausimas nėra toks aiškus, kaip norėtų mokesčių mokėtojas. Austrų teisės teoretikas, teisės filosofas bei teisės sociologas Georg Jellinek yra išreiškęs sampratą, jog teisė yra moralės minimumas. Aptariamu mokesčių teisės aspektu „visiškai teisėtų priemonių“ ir „teisės esmės“ suderinamumo ar išsiskyrimo klausimas kaip tik gana ryškiai ir tam tikrais atvejais esmingai turi tą moralumo aspektą.

Mokesčių administravimo įstatyme, kaip principas įtvirtinta mokesčio mokėtojo prievolė mokėti mokesčius laikantis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Tačiau ta tvarka yra tokia, kad mokesčio apskaičiavimas, pirmiausiai, yra vertinamasis procesas. Mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai ir ši viršenybė taip pat įtvirtinta kaip principas. Principas taikomas tiek mokesčių administratoriaus veikloje, tiek turėtų būti taikomas ir mokesčių mokėtojo, vertinant savo paties elgesį mokesčių teisės požiūriu.

Plačiau: vz.lt

Autorius: GLIMSTEDT vyresnioji teisininkė, advokatė Rūta Sriubaitė

Užsisakykite svarbiausias naujienas