Kiek kainuoja jūsų komercinė paslaptis?

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vėl gana išsamiai aptarė teisės normas, susijusiais su komercinės paslapties atskleidimo pasekmėmis, ir išsamiai pasisakė, kokią sumą ir už kokį laikotarpį darbdavys gali prisiteisti iš buvusio darbuotojo, jei šis neteisėtai atskleidžia komercinę paslaptį.

2018 m. lapkričio mėnesį teismas nagrinėjo bylą[i], kurioje darbuotoja, savo noru išėjusi iš darbo, kitą dieną įsteigia bendrovę, konkuruosiančią su darbdaviu savo veikla, ir tampa viena iš jos akcininkų. Netrukus buvęs darbdavys sužinojo, jog buvusi darbuotoja važinėja pas jo klientus ir siūlo tokias pat prekes įsigyti už mažesnę kainą. 

Teismas konstatavo, kad darbuotoja (atsakovė) atskleidė tretiesiems asmenims komercinę paslaptį apie buvusio darbdavio (ieškovo) bendradarbiavimo su klientais sąlygas, jų užsakomų prekių poreikį, kiekį, sudėtį, aprašymą, savikainą ir tiekėjus. Dėl to buvusio darbdavio klientai pirko prekes ne iš jo, o iš trečiojo asmens. Nors trečiasis asmuo šiuo metu nebevykdo jokios veiklos, bet prarasti klientai nebegrįžo, o sumažėję pardavimai nepadidėjo. Dėl buvusios darbuotojos veiksmų dalis ieškovo klientų iš viso nebeperka jo prekių, dalis perka, bet kur kas mažiau.

Kokia informacija laikoma komercine paslaptimi?

Informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami 3 reikalavimai: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti.

Slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Taigi tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, kad ji būtų tik slapta: tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo ar finansinės naudos.

Duomenys apie klientus saugotini kaip komercinė paslaptis, jeigu ją, be klientų pavadinimo, sudaro ir viešai neprieinama informacija, tokia kaip, pavyzdžiui, kontaktiniai asmenys, sprendimus priimantys asmenys, susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklą, paslaugų ir jų kokybės reikalavimai, planuojami projektai, mokumas ir kt.

Tokia informacija užtikrina ūkio subjekto pranašumą prieš kitus ūkio subjektus, ji yra neatskiriamas rinkos elementas, todėl atskleidus duomenis apie įmonės klientus tretiesiems asmenims nukentėjusiai įmonei gali būti padaroma žalos.

Kada kyla atsakomybė už komercinės paslapties atskleidimą?

Tam kad kiltų civilinė atsakomybė, turi būti nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei žalos.

Teismai nustatė šias atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas:

• neteisėtus veiksmus, pasireiškusius tuo, kad atsakovė, kurią su ieškovu siejo darbo teisiniai santykiai, iš karto po darbo santykių nutraukimo, pasinaudodama konfidencialia informacija, atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, atskleidė komercinę ieškovo paslaptį sudarančią informaciją trečiajam asmeniui;
• kaltę – atsakovė nebuvo tiek atidi ir rūpestinga, kiek buvo būtina;
• žalą, kuri pasireiškė negautų pajamų forma, ieškovui netekus klientų;
• priežastinį ryšį: ieškovas pajamų negavo dėl neteisėtų atsakovės veiksmų – pasinaudojimo ieškovo komercinę paslaptį sudarančiais duomenimis apie klientus.

Kokios sumos yra priteisiamos ir kaip apskaičiuojama žala?

LAT praktikoje konstatuota, kad tokio pobūdžio bylose gali būti reiškiami reikalavimai dėl:

• komercinės paslapties sukūrimo, naudojimo, tobulinimo išlaidų (tiesioginiai nuostoliai) priteisimo;
• negautų pajamų (netiesioginiai nuostoliai) priteisimo;
• nepagrįsto praturtėjimo sumos priteisimo.

Kiekvienu konkrečiu atveju reikia pirmiausia atskirai įvertinti kiekvieną iš pareikštų reikalavimų – kas atliko neteisėtus veiksmus, kokia žala atsirado, kuo ji pasireiškė.

Teismas sutiko su pirmos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimais, jog šioje byloje žala (nuostoliai negautų pajamų forma) turi būti apskaičiuojama taikant grynojo pelno maržą. Grynojo pelno marža apskaičiuojama praėjusių metų grynąjį pelną padalinant iš pajamų ir gautą skaičių dauginant iš 100. Žala (negautos pajamos) apskaičiuojama einamųjų metų negautas pajamas dauginant iš grynojo pelno maržos bei dalinant iš 100.

Pavyzdžiui, pajamos už praėjusius metus buvo 722 687,09 EUR, grynasis pelnas – 34 821,59 EUR.

Grynojo pelno marža praėjusiais metais  (34 821,59 : 722 687,09) x 100 = 4,82%

Perviliojus klientus, pajamos sumažėjo 37 587,21 EUR.

Žala (negautos pajamos) priteistinos byloje: (37 587,21 x 4,82) : 100 = 1811,70 EUR

Teismas nėra suformulavęs praktikos, kad bylose dėl neteisėto komercinės paslapties atskleidimo vienintelis galimas arba tiksliausias nuostolių negautų pajamų forma skaičiavimo būdas yra grynojo pelno apskaičiavimas remiantis įmonės grynojo pelno marža. Tačiau teismas taip pat nurodė, kad kitokį apskaičiavimo būda turėtų pagrįsti pats ieškovas, ko nagrinėjamoje byloje ieškovas nesugebėjo padaryti.

Už kurį laikotarpį galima prisiteisti nuostolius ir ar galima prisiteisti nuostolius, kurie bus patirti ateityje?

Teismas nurodė, kad asmenų, neteisėtai įgijusių ar atskleidusių komercinę paslaptį, pareiga atlyginti padarytus nuostolius nėra siejama su jokiais terminais. Atsižvelgiant į tai, kad neteisėti veiksmai gali tęstis ilgiau, nei atitinkama informacija turi komercinės paslapties statusą, kiekvienu konkrečiu atveju reikia vertinti, ar ginčo informacija vis dar suteikia atsakovui neteisėtą komercinį pranašumą, jei taip – spręsti, kaip ištaisyti tokią situaciją.

Teismas analizuojamoje situacijoje žalą skaičiavo už laikotarpį nuo pirmo iki paskutinio atsakovo įmonės įvykdyto pardavimo ieškovo klientams. Teismas darė išvadą, jog, nutraukus pardavimus, komercinę paslaptį sudaranti informacija atsakovui nebeteikė komercinės naudos, todėl priteisti atlyginti nuostolius iš jo už ilgesnį laikotarpį, teismo nuomone, nebuvo teisinio pagrindo.

Tačiau teismas pažymėjo, jog teisinis reguliavimas nenustato draudimo prisiteisti būsimų nuostolių komercinės paslapties atskleidimo atveju atlyginimą. Vis dėlto turi būti akivaizdu, kad įmonė, kurios komercinė paslaptis buvo atskleista, neišvengiamai patirs nuostolių ateityje.

Vien tik hipotetinė situacija ir tikimybė, kad ieškovė ir toliau, nepriklausomai nuo ekonominių aplinkybių, pasiūlos ir paklausos svyravimų rinkoje, naujų konkurentų atėjimo į rinką, galimo sąnaudų išaugimo ar sumažėjimo bei kitų verslo rizikų, būtų dar pakankamai ilgą laiką bendradarbiavusi su buvusiais (perviliotais) klientais, neatitinka akivaizdumo kriterijaus. Byloje nenustatyta, kad tarp ieškovo ir jo klientų buvo sudarytos ilgalaikio bendradarbiavimo sutartys, todėl nėra pagrindo teigti, kad visi klientai būtų ir toliau naudojęsi ieškovo paslaugomis vienerių metų laikotarpiu, už kurį prašoma atlyginti būsimą žalą.

Kaip apsisaugoti?

Santykiuose su darbuotojais rekomenduoju sudaryti susitarimus dėl konfidencialios informacijos neatskleidimo, numatančius baudą. Taip įmonės išvengs painaus nuostolių skaičiavimo ir galimai neadekvačiai mažo jų dydžio. Bauda turėtų būti protinga, todėl milijoninėmis sumomis švaistytis nevertėtų – ginčo atveju teismas jas neabejotinai sumažins.

Santykiuose su klientais – aukščiau išdėstyta teismo pozicija dėl galimybės prisiteisti būsimus nuostolius būtų dar viena paskata sudaryti ilgalaikes bendradarbiavimo sutartis.