Tarptautinės korporacijos, planuodamos savo veiklą ir su ja susijusias teisines, ekonomines, mokestines ir kitas rizikas, kaip vieną iš svarbių aspektų, lemiančių apsisprendimą, kurioje šalyje ir kokiu būdu vystyti verslą,vertina ir galimybę verslo buveinę registruoti ar savo kapitalą perkelti bei veikti pertą šalį, kuri yra pasirašiusi palankiausias investuotojų teisių apsaugos sutartis. Šios sutartys tradiciškai suteikia plačias teisinės apsaugos priemones užsienio investuotojams ginčo su valstybe, kurioje vykdoma veikla, atveju. Viena svarbiausių –teisė ginčą perduoti spręsti į tarptautinį nepriklausomą arbitražą.
Paprastai praktika, kai verslo veikla planuojama naudojant ofšorines arba pašto dėžučių bendroves (angl. mailboxcompany) arba, kitaip tariant, verslo modelis, kai reali veikla vykdoma vienoje valstybėje, o buveinė registruota kitoje,tradiciškai naudojamas tais atvejais, kai investuojama politiškai nestabiliose šalyse, kurios pasižymi didele teisinės aplinkos pokyčių rizika bei menką pasitikėjimą turinčia teismų ir teisėsaugos sistema.
Nors tam, kad verslas galėtų pasinaudoti užsienio investuotojų statusą turintiems subjektams suteikiamomis teisinės apsaugos priemonėmis, tarptautinėse investicijų apsaugos sutartyse nustatyta nemažai reikalavimų, tačiau reikalavimui dėl užsienio investuotojo statusotradiciškai užtenka pačios įmonės įsteigimo užsienio valstybėje, su kuria pasirašyta tokia tarptautinė sutartis, fakto. Todėl pasitaiko ir atvejų, kai realiai nacionaliniai subjektai, įregistravę pašto dėžutės įmonę užsienio šalyje, pasinaudodami tarptautinių investicijų apsaugos sutarčių nuostatomis, savo interesus gina tarptautiniuose arbitražuose, kai kitiems nacionaliniams subjektams dažniausiai tenka ginčus su valstybės institucijomis spręsti tik nacionaliniuose teismuose.
Plačiau: vz.lt
Autorius: GLIMSTEDT asocijuota partnerė, advokatė Doc. dr. Solveiga Palevičienė
