Daugelis bent kartą gyvenime susiduria su paveldėjimu. Taip nutikus svarbu nepadaryti klaidų įgyvendinant visą paveldėjimo priėmimo arba atsisakymo procesą nuo pat pradžių, kad palikimo priėmimo klausimo svarstymas nenusitęstų mėnesių mėnesius ar metų metus.
Pirmiausia svarbu atsiminti, kad Lietuvos Respublikoje yra paveldima dviem pagrindais – pagal įstatymą arba pagal testamentą. Iš šių dviejų pagrindų pirmenybė teikiama testamentui, kadangi pagal įstatymą paveldima tik tuo atveju, kai tai nepakeista testamentu, ir tokia apimtimi, kiek nepakeista testamentu. Notaras, pradėdamas paveldėjimo bylą, visais atvejais turi patikrinti ir Testamentų registro duomenis. Testamentų registre nuo 2001 m. liepos 1 d. registruojami visi oficialieji testamentai bei notarams ar konsuliniams pareigūnams perduoti saugoti asmeniniai testamentai.
Testamentų registro duomenys visiems subjektams, taip pat ir notarams, teikiami tik po asmens, surašiusio testamentą, mirties.
Lietuvoje asmenys gali sudaryti oficialųjį testamentą, kuris yra tvirtinamas notaro ar konsulinio pareigūno, arba asmeninį testamentą, kurį surašo patys savo ranka ir perduoda (arba neperduoda) saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui. Svarbu atsiminti, kad neperduoti saugoti asmeniniai testamentai po jį surašiusio asmens (palikėjo) mirties per vienerius metus turi būti patvirtinti teismo.
Palikimo atsiradimo momentu teisės aktuose laikoma turto palikėjo mirties data. Tuo atveju, kai palikėjas skelbiamas mirusiu, palikimo atsiradimo data – teismo sprendimo, kuriuo toks asmuo paskelbiamas mirusiu, įsiteisėjimo diena, arba pačiame tokio pobūdžio teismo sprendime nurodyta palikėjo mirties data.
Paveldėjimo priėmimo arba atsisakymo procese esminis vaidmuo tenka notarams. Svarbu pažymėti, kad turto paveldėjimo klausimams spręsti sudaryta teritorinio paskirstymo sistema, pagal kurią paveldėjimo klausimai sprendžiami toje notaro kontoroje, kuriai priklauso aptarnauti paveldimo turto faktinės buvimo vietos teritoriją. Konkrečiu atveju visų pirma reikėtų pasitikrinti, kuriam notarų biurui yra priskirtas atvejis pagal Notarų rūmų internetinėje svetainėje paskelbtą informaciją. Išimtiniais atvejais galima informaciją persiųsti kitam notarui, tačiau turėtų būti išlaikytas palikimo tvirtinimo pas palikimo atsiradimo vietos notarą principas.
Palikimas gali būti priimamas arba jo atsisakoma – tai yra baigtinis variantų sąrašas. Negalima palikimo priimti iš dalies ar su sąlygomis.
Priimdamas palikimą, įpėdinis turėtų atsiminti, kad jam pereina ne tik paveldimo turto nuosavybės teisės, tačiau ir palikėjo iki mirties nerealizuoti įsipareigojimai (skolos ir pan.). Dėl to kiekvienu individualiu atveju derėtų rimtai apsvarstyti, kurį kelią rinktis – priimti palikimą ar jo atsisakyti, kadangi pareiškimas dėl palikimo priėmimo yra neatšaukiamas sandoris. Įpėdinis, padavęs pareiškimą notarui, negali jo atšaukti ar atsisakyti palikimo. Pareiškimą dėl palikimo priėmimo negaliojančiu gali pripažinti tik teismas bendrais sandorių negaliojimo pagrindais.
Siekdamas priimti palikimą, įpėdinis, pretenduojantis į jį, nepriklausomai, ar pagal įstatymą, ar pagal testamentą, turėtų kreiptis su pareiškimu apie palikimo priėmimą į atitinkamą notarą per tris mėnesius nuo palikimo momento atsiradimo. Kai įpėdiniai kreipiasi į atitinkamą notarą, pradedama turto paveldėjimo byla. Svarbu pabrėžti, kad visus nurodytus veiksmus (tiek priėmimo, tiek atsisakymo atveju) gali atlikti tiek patys įpėdiniai, tiek jų įgaliotieji atstovai.
Paveldėjimo byla užbaigiama paveldėjimo teisės liudijimo išdavimu. Paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas tik palikimą įstatymų nustatyta tvarka ir terminais priėmusiems įpėdiniams, suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos. Jis gali būti išduotas anksčiau, jei notaras turi duomenų, kad be įpėdinių, prašančių išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kitų įpėdinių nėra. Tačiau dažniausiai yra išlaikomas minėtas trijų mėnesių terminas. Pažymėtina, kad praėjus trims mėnesiams paveldėjimo teisės liudijimas gali būti išduotas neribojant jo išdavimo datos, t. y. ir po kelių mėnesių, ir po kelių ar net dešimties metų. Paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas tiek paveldėjimo pagal įstatymą, tiek paveldėjimo pagal testamentą atveju.
Jeigu įpėdinis terminą palikimui priimti yra praleidęs, jis turi kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Teismas terminą gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Palikimą galima priimti pradėjus paveldimą turtą faktiškai valdyti. Tuo atveju jeigu nėra kitų įpėdinių arba kiti įpėdiniai neginčija palikimo priėmimo turto faktiniu valdymu fakto, įpėdinis neprivalo kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, o notaras pats gali nustatyti, kad įpėdinis palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti, ir priimti jo prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Tačiau dažniausiai įpėdinis vis dėlto turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo turto faktiniu valdymu fakto patvirtinimo, kadangi kyla įvairaus pobūdžio klausimų.
Įrodymai, kad turtas priimtas faktiniu valdymu, yra mokesčių už tokio turto išlaikymą mokėjimas, remontas, priežiūra ir pan. Tokiu atveju paveldėjimo klausimas išsprendžiamas teismo sprendimu.
Agnė Pimpytė yra advokatų kontoros GLIMSTEDT teisininkė, mokesčių teisės ekspertė
