Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigalios Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimai, kurie keis gyventojų pajamų, gautų pardavus nekilnojamąjį turtą, apmokestinimo tvarką. Didesnę mokesčių naštą dažnu atveju gali pajusti tie, kurie perleis brangų ar dideles pardavimo pajamas generuojantį turtą.
Nustatant, kokio dydžio mokesčio tarifas turėtų būti taikomas apmokestinant iš nekilnojamojo turto (NT) perleidimo gaunamas pajamas, bene svarbiausią reikšmę turės pajamų dydis.
Įstatymas mokesčio tarifus sieja su 120 VDU (VDU – vidutinis darbo užmokestis, taikomas apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti). 2018 m. antrąjį ketvirtį VDU sudarė 808,7 euro, tad nesunku apskaičiuoti, kad 120 VDU sudaro kiek daugiau nei 97 000 eurų. Šis skaičius gali kisti priklausomai nuo VDU kitimo ir2019 metais turėtų viršyti 100 000 eurų.
Reikėtų apkreipti dėmesį, kad, skaičiuojant gyventojo apmokestinamąsias pajamas, t.y. siekiant nustatyti, ar jos neviršija 120 VDU, reikia įtraukti ne tik iš NT pardavimo gautas pajamas, bet ir visas kitas pajamas, išskyrus pajamas, gautas iš darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių, individualios veiklos pajamas ir pajamas iš paskirstytojo pelno.
Apmokestinamųjų pajamų dalis, neviršijanti 120 VDU, kaip ir iki šiol, bus apmokestinama 15% gyventojų pajamų mokesčio tarifu. Apmokestinamosios pajamos, viršijančios 120 VDU, bus apmokestinamos 20% tarifu.
Atkreiptinas dėmesys, kad jei NT bus parduotas dar 2018 m., tačiau apmokėjimas gautas jau 2019 m., turto pardavimo pajamos bus apmokestinamos 2019 m. nustatyta tvarka, t. y. 15% iki 120 VDU ir 20% viršijus 120 VDU.
Apskaičiuojant iš NT pardavimo gautas apmokestinamąsias pajamas, kaip ir iki šiol, gali būti atimama turto įsigijimo kaina ir su to turto pardavimu susijusios išlaidos. Turto įsigijimo kainai priskiriamos išlaidos, patirtos įsigyjant turtą, įskaitant su šio turto įsigijimu susijusius teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus (tokius kaip notarinis ar turto registravimo mokestis), taip pat savo ar sutuoktinio lėšomis (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrąžintą dalį) atlikto turto rekonstravimo ir (arba) kapitalinio remonto išlaidos.
Tuo atveju, kai turtą yra pasigaminęs pats gyventojas, turto įsigijimo kaina laikomos visos to turto pagaminimo, rekonstravimo ir (arba) kapitalinio remonto išlaidos (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrąžintą dalį). Leidžiama atimti tik tas sumas, kurios pagrindžiamos dokumentais.
Lieka iki šiol galiojusi taisyklė, kad gyventojo pajamų mokestį reikia mokėti tik tuo atveju, jei nuo parduodamo NT įsigijimo dienos praėjo mažiau nei 10 metų. Tiesa, įstatymas numato ir šios taisyklės išimtį: gyventojų pajamų mokestis gali būti nemokamas tais atvejais, kai parduodamas gyvenamasis būstas (įskaitant priskirtą žemę), jeigu jame pastaruosius 2 metus iki pardavimo buvo gyventojo deklaruota gyvenamoji vieta arba jei gyvenamosios vietos deklaravimas truko mažiau nei 2 metus iki pardavimo, tačiau per vienus metus nuo tokio būsto pardavimo gautos pajamos yra panaudojamos įsigyti kitą Europos ekonominės erdvės valstybėje esantį gyvenamąjį būstą, kuriame gyventojas deklaruoja gyvenamąją vietą.
Taigi, įvertinus leidžiamus atskaitymus apmokestinamųjų pajamų dydžiui nustatyti, tikėtina, kad didesniuoju 20% tarifu pajamos, gautos perleidus 10 metų neišlaikytą NT, bus apmokestinamos nedažnai – kai bus perleidžiamas dideles (daugiau nei 120 VDU) pardavimo pajamas generuojantis turtas arba kai NT pardavimo apmokestinamosios pajamos kartu su kitomis gyventojo apmokestinamosiomis pajamomis viršys 120 VDU. Kitais atvejais bus taikomas iki šiol galiojęs 15% tarifas.
Jolanta Liukaitytė-Stonienė, advokatų kontoros GLIMSTEDT vyresnioji teisininkė, advokatė.
Komentaras publikuotas naujienų portale vz.lt
